Maisto bankas

Ilgokai ruošiausi šiam įrašui - vis galvojau, kad turi ateiti tam tinkamas laikas, kai dings piktas nustebimas, liūdesys ir kartėlis. Šiandien facebook’e užklydau į žurnalistės Eglės Merkytės (nuoširdžiai ja žaviuosi) profilį ir pasijutau pribrendusi parašyti apie žurnalistų etiką, žmogiškumą ir atsakomybę. Atsakomybę skleisti žinią, tikrinti ir vertinti faktus.

Paskutiniu metu man vis labiau akis bado tai, kad “žiniasklaida” (gerbiamas prof. Šaulauskas man neleistų to, kas pas mus Lietuvoje yra, vadinti žiniasklaida be kabučių) gali rašyti “ką nori apie ką nori kaip nori ir kur nori”, - netikrindama faktų - o kartais jų visai nepateikiant.

Štai konkretus pavyzdys. Tikriausiai žinote tokį dienraštį ”Lietuvos aidas” (tiražas 10000 (nors sunku tuo patikėti)), ir jo redaktorių Algirdą Pilvelį. Prieš porą savaičių šis leidinys išspausdino straipsnį intriguojančių pavadinimu “Ar tikrai jau toks šventas visų išliaupsintas “Maisto bankas”? (autorius: Artūras Kunčinas, 2010 01 27, psl. 1)”. Nežinau, ar džiaugtis ar liūdėti, bet straipsnis internetinėje žiniasklaidoje nepasirodė. Straipsnyje (žr. žemiau) tiek klaidų, šmeižto ir iškraipymų, kad pavargome skaičiuoti:

“Prieš keletą metų susikūrusi viešoji įstaiga „Maisto bankas” (1) iš tikro gelbsti ne vieną tūkstantį šalies piliečių nuo patirto skurdo. Žinia, tokia veikla – dalinimas maisto produktų, gautų iš parduotuvių, besibaigiant jų galiojimo laikui, socialiai remtiniems žmonėms vykdoma Vilniuje ir Panevėžyje (2). Kol kas. Artimiausiu metu „Maisto bankas”savo veiklą nori paskleisti po visą šalį. Tai didelė parama varguoliams, kurie maisto davinį (rodos, 2 kilogramus) gauna per šią įstaigą. Savo internetinio puslapio prisistatyme jis deklaruoja štai tokią nuostatą, cituoju: „„Maisto bankas”- tai labdaros organizacija, surenkanti labdarą maisto produktais iš juos gaminančių ar prekiaujančių, ir išdalina tuos produktus organizacijoms, šelpiančioms stokojančius”. Deja, taip nėra! Žinoma, bankas atiduoda surinktą maistelį kai kuriom, jam palankiom sąlygom – ramiam darbui, reklamai! – kaip „SOS vaikų kaimas”, Caritas ir kt. (3). Yra dar viena viešoji įstaiga -„Baltijos vėtrungė”, kuri sostinėje tokia pačia veikla užsiima jau nuo 2002 metų. (4) Per šiuos 8 metus „Baltijos vėtrungė” sotesnį gyvenimą suteikė ne vienam šimtui žmonių, kurie laikomi socialiai remtinais. Tai daugiavaikės šeimos, pensininkai, gaunantys mažas pajamas ir invalidai. Pastaraisiais metais ši įstaiga glaudžiausiai bendradarbiavo su IKI tinklo parduotuvėmis. Tačiau jau nuo 2009 metų pavasario visas jo parduotuves uzurpavo (tikrąja to žodžio prasme) tas pats „Maisto bankas” (5), kokiais tai keliais „pramušęs” IKI tinklui palankias mokesčių sąlygas (6). „Baltijos vėtrungė” su nūdien globojamais jos 60-čia piliečių liko tiesiog ant ledo (7). Kodėl? Žinoma, buvo kreiptasi ne kartą į „Maisto banką”, kad jis „įsileistų į savo valdas”„Baltijos vėtrunge”su visu jos sąrašu. Deja, kažkokiom biurokratinėm nuostatom apsikaustęs ar kitais neaiškiais sumetimais vedamas, jis tų 60-ties „ne savo žmonių” taip ir nepriėmė į skurstančiųjų gretas, motyvuodamas tuo, kad „neatitinka jų nuostatų”. Kokia čia dar gali būti atranka, kam skirti labdarą, kam ne, tuos nelaimėlius grupuoti į laiminguosius ir atstumtuosius? (8). Juk „Maisto bankui” buvo pristatyti visi reikalingi „Baltijos vėtrungės” dokumentai labdarai gauti ir tų 60-ties varguolių sąrašas. Apie kokią banko savivalę šiuo atveju dar reikia šnekėti? Juk tai tikras cinizmas ir monopolinė anarchija anarchinėj šaly! O, mano galva, čia šuo kitur pakastas: „Maisto bankas” nenori įsileisti tų, kurie šioj labdaringos veiklos srityje turi didesnę patirtį, žino ir nutuokia, kaip iš viso to galima gerai pasipelnyti (9) (juk apie „Maisto banką” jau buvo kritiniai reportažai ir per TV, ir spaudoje), bijo „Baltijos vėtrungės”, nes ji per daug žino, gali pakontroliuoti jų neskaidrią veiklą, gal net sugriauti jo idealią pasipelnymo schemą (10). Teko pabendrauti su buvusiais IKI parduotuvių kolegom. Jie gerokai suglumę, matydami, kaip banko įgaliotiniai naršo po jiems tvarkingai sukrautą labdarą jau išvežimui, atsirinkdami tik geriausius ir brangiausius (!) produktus (11). Ką tai reiškia? Ar čia varguoliams vežamas paskirtas maistas, ar aukštiems pareigūnams, ar kokiam diplomatiniam korpusui?  Klausimų, kaip matome, yra gausu. Ar taip jau niekas jųjų veiklos negali sukontroliuoti, ar jau visiems į tai tiesiog nusispjauti? Pagrindinis klausimas išlieka retoriškas: kas gali įrodyti, kad visa „Maisto banko” gauta labdara 100 procentų patenka ant varguolių stalo? Gal tuo galėtų pasidomėti specialios institucijos, mokesčių inspekcijai? (12) Juk žmonėm dalinamas gyvybiškai svarbus produktas, negi ir juos reikia apvogti?! „Baltijos vėtrungė”, gindama savo globojamus varguolius, neketina nuleisti rankų ir už tų 60-ties nelaimėlių geresnį gyvenimą nusprendusi atkakliai pakovoti. Jau kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, „Maisto banko” steigėją. (13) Jos nurodyti keliai – mąsto karingai nusiteikusi „Baltijos vėtrungė” – padės išsklaidyti juodus debesis, susikaupusius virš „Maisto banko” arba, esant bet kuriam neskaidrumui, suaktyvinti jo veiklos kontrolę, ir jei reiktų – jį reorganizuoti.”

Toks va žiniasklaidos rašinys, apstus tariamai retorinių, o tikrovėje juodinančių klausimų ir teiginių. Paanalizavome neilgo straipsnelio nuodėmes: (1) – klaida – “Maisto bankas” yra labdaros ir paramos fondas, ne viešoji įstaiga. (2) – netikslumas – “Maisto bankas” per 2009 m. išdalino paramos už daugiau nei 5 mln. Lt, iš prekybos tinklo “Iki” gautos paramos vertė yra apie 700 tūkst. Lt, taigi mes daliname tikrai ne tik trumpo galiojimo maisto produktus. (3) - šmeižtas – teiginys apie Caritą ir SOS vaikų kaimą yra visiškai nepagrįstas. “Maisto bankas” vien Vilniuje remia daugiau nei 40 nepelno organizacijų, o visoje Lietuvoje daugiau nei 200. “Maisto bankas” mielai remia ir mažai visuomenei žinomas, nedideles, bet prasmingai ir efektyviai dirbančias organizacijas, tokias kaip nevalstybinis vaikų darželis “Nendrė”, žmonių su psichine negalia globos bendrija “Giedra”, Betzatos bendruomenė, labdaros valgykla “Ekklezia” ir tokias dideles žinomas organizacijas kaip “Caritas”, “Viltis” ir pan.”SOS vaikų kaimai” yra viena iš mažiausiai paramos iš mūsų paimančių organizacijų. Kaip tai susiję su reklama, sunku sveiku protu paaiškinti.

(4) - nepatikrintas faktas – teigianti, jog vykdo veiklą jau 8 metus, “Baltijos vetrungė” mums negalėjo pateikti jokios informacijos apie tai, kokią konkrečiai veiklą vykdė. Visuomenei, ar paramos davėjams nėra prieinamos nė vienų metų veiklos šios organizacijos ataskaitos. Šios viešosios įstaigos vadovas paprašytas papasakoti apie 2008 arba 2009 m. veiklas pasakė, kad turėtų pasiruošti šiam pokalbiui, nes be pasirengimo jam sunku apie tai kalbėti. Taip pat būtina paminėti, jog iki kreipdamasi į “Maisto banką”, ši viešoji įstaiga neturėjo paramos gavėjo statuso, kas patvirtina, jog jokios paramos ji negalėjo gauti, o tokiu atveju negalėjo ir dalinti. Jei kokią nors paramą ir teikė, tai tikėtina jos neapskaitė ir už ją neatsiskaitė. (5) - šmeižtas – “Iki” prekybos tinklas santykius su “Baltijos vėtrunge” nutraukė daug anksčiau, nei “Maisto bankas” į šį prekybos tinklą kreipėsi su prašymu teikti paramą maisto produktais. Kaip mus informavo ”Iki” atstovas, tai atsitiko 2008 metais -  tuo tarpu “Maisto bankas” bendradarbiavimo sutartį su prekybos tinklu “IKI” pasirašė 2009 m. rugsėjo mėnesį. (6) - šmeižtas – “Maisto bankas” neturi jokių galimybių nei “Iki”, nei kam nors kitam “pramušti” kokių nors lengvatų. Mokesčių lengvatos yra taikomos visoms paramą teikiančioms įmonėms nepriklausomai nuo to, su kuo jos bendradarbiauja ir kokias iniciatyvas remia. Taip mūsų valstybė skatina verslo įmonių socialiaia atsakingus darbus.

(7) - nepatikrintas faktas – “Maisto bankui” buvo pateiktas ne 60, bet 29 asmenų “Baltijos vėtrungės” globojamų asmenų sąrašas. “Maisto bankas” neturi jokių savo globojamų asmenų. “Baltijos vėtrungės” direktorių A. Kairį esame informavę, jog  jo pateikto sąrašo žmones mielai remsime, bet negalime jų remti per organizaciją, kuri nevykdo socialinės veiklos, neteikia ataskaitų. Paklausinėjome panašia veikla užsiimačių organizacijų, savivaldybės darbuotojų - apie “Baltijos vėtrungę” buvo girdėję tik Naujosios Vilnios gyventojai, kurie prisiminė, jog A.Kairys kioskelį čia buvo atsidaręs ir pigiai maistą pardavinėjo. Patys šios informacijos neturėjome galimybės patikrinti. Pabandykite pasigooglinti :) (8) - šmeižtas – man atrodo, tokiais teiginiais ”Maisto bankas” negrupuoja žmonių į nelaimėlius ir laiminguosius. Nėra žmonių, kurie pas mus atėję negautų paramos ir patarimo, kur dar gali kreiptis, kaip susitvarkyti dokumentus paramai ir pan. Atrankos tarp žmonių nevykdome. Atsirenkame tik organizacijas, kurios tais žmonėmis rūpinasi, privalome įsitikinti, ar jos veikia skaidriai ir sąžiningai. (9) - šmeižtas - absurdiškų kaltinimų pasipelnymu iš labdaringos veiklos nesumojame kaip ir komentuoti. (10) - šmeižtas – visa “Maisto banko” gaunama ir išdalinama parama yra deklaruojama valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat atsiskaitome rėmėjaims už veiklai gaunamas lėšas. “Maisto banko” interneto svetainėje teikiame viešas veiklos ir finansines ataskaitas - ko nepasakysi apie ”Baltijos vėtrungę”. (11) - šmeižtas - dar vienas absurdas apie “naršymą” po dėžes ir gero maisto vežimą konsulatams. ”Maisto bankas” kiekvienoje parduotuvėje pasirašo krovinio važtaraštį, kuriame išvardinti visi paimami maisto produktai. Vėliau atiduodant paramą organizacijoms pasirašoma už tai, ką kam atidavė - tikrai nesunku sulyginti ir  patikrinti. (12) – šmeižtas - tikrinančias institucijas informuojame apie mūsų veiklą taip, kaip reikalauja įstatymai. Be to, “Maisto banko” administracija yra tiesiogiai atskaitinga valdybai. (13) – klaida – Žemės ūkio ministerija nėra “Maisto banko” steigėja.

Praėjus porai dienų po straipsnio pasirodymo, sulaukėme skambučio iš Algirdo Pilvelio – jis norėjo asmeniškai atsiprašyti už išspausdintą straipsnį. Telefonu leidėjas tvirtino asmeniškai žinąs, kad Andrius Kairys yra nesąžiningas žmogus. A.Pilvelis sakėsi apgailestaująs neapdairiai (o gal tyčia?) melagingas straipsnis išvydo dienos šviesą. Norėdamas ištaisyti šią klaidą, A.Pilvelis pasiūlė patiems pasirašyti klaidingą informaciją paneigiantį atsakomąjį straipsnį, pridurdamas: “dėl straipsnio patalpinimo kainos mes jau tikrai susitarsime”.

Keisčiausia, kad ”Lietuvos aido” redaktorius paprašė pagalbos susiekiant su A. Kairiu - mat šis pasak A.Pilvelio užsisakė 200 leidinio numerių su straipsniu apie “Maisto banką”, kad galėtų leidinius išnešioti visoms suinteresuotoms institucijoms, ir paėmęs pundą laikraščio egzempliorių … pabėgo už juos nesumokėjęs. Ką čia bepridursi. Google žinios apie “Baltijos vėtrungę” ir jos vadovą Kairį negausios, bet iškalbingos - ši organizacija kažkodėl klasifikuojama prie nekilnojamu turtu prekiaujančių įmonių, o “Respublikos” citatoje minima fiasko pasibaigusi A.Kairio afera su pompastiškai Lietuvos įžymybėms rengtu Baltijos kruizu. Kultūrininkas, statybų versle sukiojęsis nepriklausomas žurnalistas, A.Kairys prieš kelis metus yra (stebėtinai panašiu į Artūro Kunčino braižą stiliumi!) rašęs atvirą laišką tada dar ne “vienam iš trijų” A.Valinskui. Manau, kad šio laiško ir straipsnio apie “Maisto banką” autorius yra tas pats.

Žinoma, “Lietuvos aidui” nesiruošiame mokėti už  juodinančių kaltinimų paneigimą - juk po savaitės gali vėl ką nors susapnavę išspausdinti, o paskui vėl siūlys susimokėti už paneigimą. Neturime laiko ir išteklių kovoti su šmeižto šantažuotojais ir reketininkais.

Akivaizdu, kad galėtume išvystyti ilgą diskusiją ne tik apie žiniasklaidos atsakomybę prieš visuomenę, bet taip pat ir apie mūsų pačių – labdaros organizacijų – atsakomybę tikslingai, skaidriai ir svarbiausia atsakingai teikti paramą. Tačiau tikrai neramina tai, kaip lengva spaudoje nepagrįstai apjuodinti, ir kiek žalos gali padaryti nesąžiningų spaudos verslininkų manipuliacijos “ketvirtąja valdžia”. Ar neturėtų būti didesnės atsakomybės už nepatikrintų, neteisingų faktų, neadekvačių vertinimų paskelbimą? Juk jei baudžiama už prekybą pasenusiu sugedusiu maisto, turėtų bausti ir už prekybą pašvinkusia, nuodinga informacija.

Tiek to, kolegos sako – kas tą “Aidą” skaito, neverta teptis rankų. Bet juk panašiu stiliumi dirbančių spaudos leidinių yra ir daugiau… Geltonoji spauda sumaniai manipuliuoja skandalingai skambančiomis antraštėmis – tą patį beje su anonsais daro ir ne viena “tiriamosios žurnalistikos” TV laida - šimtą kartų pakartotas klausimas “Ar “Maisto bankas” ir tiesų padeda?” kaip tas deguto lašas gali plačiai ir be pagrindo paskleisti abejones labdaringa veikla, ir rimtai sutrukdyti dirbti gerus darbus. Kaip tam užkirsti kelią, kaip apsisaugoti? – patarkite…

Labai nesinori sakyti ”laukite tęsinio” :)

Žymės: nesąžiningos organizacijos, šmeižtas, žiniasklaidos atsakomybė