Apie etiką, teisingumą ir atsakomybę
Ilgokai ruošiausi šiam įrašui - vis galvojau, kad turi ateiti tam tinkamas laikas, kai dings piktas nustebimas, liūdesys ir kartėlis. Šiandien facebook’e užklydau į žurnalistės Eglės Merkytės (nuoširdžiai ja žaviuosi) profilį ir pasijutau pribrendusi parašyti apie žurnalistų etiką, žmogiškumą ir atsakomybę. Atsakomybę skleisti žinią, tikrinti ir vertinti faktus.
Paskutiniu metu man vis labiau akis bado tai, kad “žiniasklaida” (gerbiamas prof. Šaulauskas man neleistų to, kas pas mus Lietuvoje yra, vadinti žiniasklaida be kabučių) gali rašyti “ką nori apie ką nori kaip nori ir kur nori”, - netikrindama faktų - o kartais jų visai nepateikiant.
Štai konkretus pavyzdys. Tikriausiai žinote tokį dienraštį ”Lietuvos aidas” (tiražas 10000 (nors sunku tuo patikėti)), ir jo redaktorių Algirdą Pilvelį. Prieš porą savaičių šis leidinys išspausdino straipsnį intriguojančių pavadinimu “Ar tikrai jau toks šventas visų išliaupsintas “Maisto bankas”? (autorius: Artūras Kunčinas, 2010 01 27, psl. 1)”. Nežinau, ar džiaugtis ar liūdėti, bet straipsnis internetinėje žiniasklaidoje nepasirodė. Straipsnyje (žr. žemiau) tiek klaidų, šmeižto ir iškraipymų, kad pavargome skaičiuoti:
“Prieš keletą metų susikūrusi viešoji įstaiga „Maisto bankas” (1) iš tikro gelbsti ne vieną tūkstantį šalies piliečių nuo patirto skurdo. Žinia, tokia veikla – dalinimas maisto produktų, gautų iš parduotuvių, besibaigiant jų galiojimo laikui, socialiai remtiniems žmonėms vykdoma Vilniuje ir Panevėžyje (2). Kol kas. Artimiausiu metu „Maisto bankas”savo veiklą nori paskleisti po visą šalį. Tai didelė parama varguoliams, kurie maisto davinį (rodos, 2 kilogramus) gauna per šią įstaigą. Savo internetinio puslapio prisistatyme jis deklaruoja štai tokią nuostatą, cituoju: „„Maisto bankas”- tai labdaros organizacija, surenkanti labdarą maisto produktais iš juos gaminančių ar prekiaujančių, ir išdalina tuos produktus organizacijoms, šelpiančioms stokojančius”. Deja, taip nėra! Žinoma, bankas atiduoda surinktą maistelį kai kuriom, jam palankiom sąlygom – ramiam darbui, reklamai! – kaip „SOS vaikų kaimas”, Caritas ir kt. (3). Yra dar viena viešoji įstaiga -„Baltijos vėtrungė”, kuri sostinėje tokia pačia veikla užsiima jau nuo 2002 metų. (4) Per šiuos 8 metus „Baltijos vėtrungė” sotesnį gyvenimą suteikė ne vienam šimtui žmonių, kurie laikomi socialiai remtinais. Tai daugiavaikės šeimos, pensininkai, gaunantys mažas pajamas ir invalidai. Pastaraisiais metais ši įstaiga glaudžiausiai bendradarbiavo su IKI tinklo parduotuvėmis. Tačiau jau nuo 2009 metų pavasario visas jo parduotuves uzurpavo (tikrąja to žodžio prasme) tas pats „Maisto bankas” (5), kokiais tai keliais „pramušęs” IKI tinklui palankias mokesčių sąlygas (6). „Baltijos vėtrungė” su nūdien globojamais jos 60-čia piliečių liko tiesiog ant ledo (7). Kodėl? Žinoma, buvo kreiptasi ne kartą į „Maisto banką”, kad jis „įsileistų į savo valdas”„Baltijos vėtrunge”su visu jos sąrašu. Deja, kažkokiom biurokratinėm nuostatom apsikaustęs ar kitais neaiškiais sumetimais vedamas, jis tų 60-ties „ne savo žmonių” taip ir nepriėmė į skurstančiųjų gretas, motyvuodamas tuo, kad „neatitinka jų nuostatų”. Kokia čia dar gali būti atranka, kam skirti labdarą, kam ne, tuos nelaimėlius grupuoti į laiminguosius ir atstumtuosius? (8). Juk „Maisto bankui” buvo pristatyti visi reikalingi „Baltijos vėtrungės” dokumentai labdarai gauti ir tų 60-ties varguolių sąrašas. Apie kokią banko savivalę šiuo atveju dar reikia šnekėti? Juk tai tikras cinizmas ir monopolinė anarchija anarchinėj šaly! O, mano galva, čia šuo kitur pakastas: „Maisto bankas” nenori įsileisti tų, kurie šioj labdaringos veiklos srityje turi didesnę patirtį, žino ir nutuokia, kaip iš viso to galima gerai pasipelnyti (9) (juk apie „Maisto banką” jau buvo kritiniai reportažai ir per TV, ir spaudoje), bijo „Baltijos vėtrungės”, nes ji per daug žino, gali pakontroliuoti jų neskaidrią veiklą, gal net sugriauti jo idealią pasipelnymo schemą (10). Teko pabendrauti su buvusiais IKI parduotuvių kolegom. Jie gerokai suglumę, matydami, kaip banko įgaliotiniai naršo po jiems tvarkingai sukrautą labdarą jau išvežimui, atsirinkdami tik geriausius ir brangiausius (!) produktus (11). Ką tai reiškia? Ar čia varguoliams vežamas paskirtas maistas, ar aukštiems pareigūnams, ar kokiam diplomatiniam korpusui? Klausimų, kaip matome, yra gausu. Ar taip jau niekas jųjų veiklos negali sukontroliuoti, ar jau visiems į tai tiesiog nusispjauti? Pagrindinis klausimas išlieka retoriškas: kas gali įrodyti, kad visa „Maisto banko” gauta labdara 100 procentų patenka ant varguolių stalo? Gal tuo galėtų pasidomėti specialios institucijos, mokesčių inspekcijai? (12) Juk žmonėm dalinamas gyvybiškai svarbus produktas, negi ir juos reikia apvogti?! „Baltijos vėtrungė”, gindama savo globojamus varguolius, neketina nuleisti rankų ir už tų 60-ties nelaimėlių geresnį gyvenimą nusprendusi atkakliai pakovoti. Jau kreiptasi į Žemės ūkio ministeriją, „Maisto banko” steigėją. (13) Jos nurodyti keliai – mąsto karingai nusiteikusi „Baltijos vėtrungė” – padės išsklaidyti juodus debesis, susikaupusius virš „Maisto banko” arba, esant bet kuriam neskaidrumui, suaktyvinti jo veiklos kontrolę, ir jei reiktų – jį reorganizuoti.”
Toks va žiniasklaidos rašinys, apstus tariamai retorinių, o tikrovėje juodinančių klausimų ir teiginių. Paanalizavome neilgo straipsnelio nuodėmes: (1) – klaida – “Maisto bankas” yra labdaros ir paramos fondas, ne viešoji įstaiga. (2) – netikslumas – “Maisto bankas” per 2009 m. išdalino paramos už daugiau nei 5 mln. Lt, iš prekybos tinklo “Iki” gautos paramos vertė yra apie 700 tūkst. Lt, taigi mes daliname tikrai ne tik trumpo galiojimo maisto produktus. (3) - šmeižtas – teiginys apie Caritą ir SOS vaikų kaimą yra visiškai nepagrįstas. “Maisto bankas” vien Vilniuje remia daugiau nei 40 nepelno organizacijų, o visoje Lietuvoje daugiau nei 200. “Maisto bankas” mielai remia ir mažai visuomenei žinomas, nedideles, bet prasmingai ir efektyviai dirbančias organizacijas, tokias kaip nevalstybinis vaikų darželis “Nendrė”, žmonių su psichine negalia globos bendrija “Giedra”, Betzatos bendruomenė, labdaros valgykla “Ekklezia” ir tokias dideles žinomas organizacijas kaip “Caritas”, “Viltis” ir pan.”SOS vaikų kaimai” yra viena iš mažiausiai paramos iš mūsų paimančių organizacijų. Kaip tai susiję su reklama, sunku sveiku protu paaiškinti.
(4) - nepatikrintas faktas – teigianti, jog vykdo veiklą jau 8 metus, “Baltijos vetrungė” mums negalėjo pateikti jokios informacijos apie tai, kokią konkrečiai veiklą vykdė. Visuomenei, ar paramos davėjams nėra prieinamos nė vienų metų veiklos šios organizacijos ataskaitos. Šios viešosios įstaigos vadovas paprašytas papasakoti apie 2008 arba 2009 m. veiklas pasakė, kad turėtų pasiruošti šiam pokalbiui, nes be pasirengimo jam sunku apie tai kalbėti. Taip pat būtina paminėti, jog iki kreipdamasi į “Maisto banką”, ši viešoji įstaiga neturėjo paramos gavėjo statuso, kas patvirtina, jog jokios paramos ji negalėjo gauti, o tokiu atveju negalėjo ir dalinti. Jei kokią nors paramą ir teikė, tai tikėtina jos neapskaitė ir už ją neatsiskaitė. (5) - šmeižtas – “Iki” prekybos tinklas santykius su “Baltijos vėtrunge” nutraukė daug anksčiau, nei “Maisto bankas” į šį prekybos tinklą kreipėsi su prašymu teikti paramą maisto produktais. Kaip mus informavo ”Iki” atstovas, tai atsitiko 2008 metais - tuo tarpu “Maisto bankas” bendradarbiavimo sutartį su prekybos tinklu “IKI” pasirašė 2009 m. rugsėjo mėnesį. (6) - šmeižtas – “Maisto bankas” neturi jokių galimybių nei “Iki”, nei kam nors kitam “pramušti” kokių nors lengvatų. Mokesčių lengvatos yra taikomos visoms paramą teikiančioms įmonėms nepriklausomai nuo to, su kuo jos bendradarbiauja ir kokias iniciatyvas remia. Taip mūsų valstybė skatina verslo įmonių socialiaia atsakingus darbus.
(7) - nepatikrintas faktas – “Maisto bankui” buvo pateiktas ne 60, bet 29 asmenų “Baltijos vėtrungės” globojamų asmenų sąrašas. “Maisto bankas” neturi jokių savo globojamų asmenų. “Baltijos vėtrungės” direktorių A. Kairį esame informavę, jog jo pateikto sąrašo žmones mielai remsime, bet negalime jų remti per organizaciją, kuri nevykdo socialinės veiklos, neteikia ataskaitų. Paklausinėjome panašia veikla užsiimačių organizacijų, savivaldybės darbuotojų - apie “Baltijos vėtrungę” buvo girdėję tik Naujosios Vilnios gyventojai, kurie prisiminė, jog A.Kairys kioskelį čia buvo atsidaręs ir pigiai maistą pardavinėjo. Patys šios informacijos neturėjome galimybės patikrinti. Pabandykite pasigooglinti :) (8) - šmeižtas – man atrodo, tokiais teiginiais ”Maisto bankas” negrupuoja žmonių į nelaimėlius ir laiminguosius. Nėra žmonių, kurie pas mus atėję negautų paramos ir patarimo, kur dar gali kreiptis, kaip susitvarkyti dokumentus paramai ir pan. Atrankos tarp žmonių nevykdome. Atsirenkame tik organizacijas, kurios tais žmonėmis rūpinasi, privalome įsitikinti, ar jos veikia skaidriai ir sąžiningai. (9) - šmeižtas - absurdiškų kaltinimų pasipelnymu iš labdaringos veiklos nesumojame kaip ir komentuoti. (10) - šmeižtas – visa “Maisto banko” gaunama ir išdalinama parama yra deklaruojama valstybinei mokesčių inspekcijai, taip pat atsiskaitome rėmėjaims už veiklai gaunamas lėšas. “Maisto banko” interneto svetainėje teikiame viešas veiklos ir finansines ataskaitas - ko nepasakysi apie ”Baltijos vėtrungę”. (11) - šmeižtas - dar vienas absurdas apie “naršymą” po dėžes ir gero maisto vežimą konsulatams. ”Maisto bankas” kiekvienoje parduotuvėje pasirašo krovinio važtaraštį, kuriame išvardinti visi paimami maisto produktai. Vėliau atiduodant paramą organizacijoms pasirašoma už tai, ką kam atidavė - tikrai nesunku sulyginti ir patikrinti. (12) – šmeižtas - tikrinančias institucijas informuojame apie mūsų veiklą taip, kaip reikalauja įstatymai. Be to, “Maisto banko” administracija yra tiesiogiai atskaitinga valdybai. (13) – klaida – Žemės ūkio ministerija nėra “Maisto banko” steigėja.
Praėjus porai dienų po straipsnio pasirodymo, sulaukėme skambučio iš Algirdo Pilvelio – jis norėjo asmeniškai atsiprašyti už išspausdintą straipsnį. Telefonu leidėjas tvirtino asmeniškai žinąs, kad Andrius Kairys yra nesąžiningas žmogus. A.Pilvelis sakėsi apgailestaująs neapdairiai (o gal tyčia?) melagingas straipsnis išvydo dienos šviesą. Norėdamas ištaisyti šią klaidą, A.Pilvelis pasiūlė patiems pasirašyti klaidingą informaciją paneigiantį atsakomąjį straipsnį, pridurdamas: “dėl straipsnio patalpinimo kainos mes jau tikrai susitarsime”.
Keisčiausia, kad ”Lietuvos aido” redaktorius paprašė pagalbos susiekiant su A. Kairiu - mat šis pasak A.Pilvelio užsisakė 200 leidinio numerių su straipsniu apie “Maisto banką”, kad galėtų leidinius išnešioti visoms suinteresuotoms institucijoms, ir paėmęs pundą laikraščio egzempliorių … pabėgo už juos nesumokėjęs. Ką čia bepridursi. Google žinios apie “Baltijos vėtrungę” ir jos vadovą Kairį negausios, bet iškalbingos - ši organizacija kažkodėl klasifikuojama prie nekilnojamu turtu prekiaujančių įmonių, o “Respublikos” citatoje minima fiasko pasibaigusi A.Kairio afera su pompastiškai Lietuvos įžymybėms rengtu Baltijos kruizu. Kultūrininkas, statybų versle sukiojęsis nepriklausomas žurnalistas, A.Kairys prieš kelis metus yra (stebėtinai panašiu į Artūro Kunčino braižą stiliumi!) rašęs atvirą laišką tada dar ne “vienam iš trijų” A.Valinskui. Manau, kad šio laiško ir straipsnio apie “Maisto banką” autorius yra tas pats.
Žinoma, “Lietuvos aidui” nesiruošiame mokėti už juodinančių kaltinimų paneigimą - juk po savaitės gali vėl ką nors susapnavę išspausdinti, o paskui vėl siūlys susimokėti už paneigimą. Neturime laiko ir išteklių kovoti su šmeižto šantažuotojais ir reketininkais.
Akivaizdu, kad galėtume išvystyti ilgą diskusiją ne tik apie žiniasklaidos atsakomybę prieš visuomenę, bet taip pat ir apie mūsų pačių – labdaros organizacijų – atsakomybę tikslingai, skaidriai ir svarbiausia atsakingai teikti paramą. Tačiau tikrai neramina tai, kaip lengva spaudoje nepagrįstai apjuodinti, ir kiek žalos gali padaryti nesąžiningų spaudos verslininkų manipuliacijos “ketvirtąja valdžia”. Ar neturėtų būti didesnės atsakomybės už nepatikrintų, neteisingų faktų, neadekvačių vertinimų paskelbimą? Juk jei baudžiama už prekybą pasenusiu sugedusiu maisto, turėtų bausti ir už prekybą pašvinkusia, nuodinga informacija.
Tiek to, kolegos sako – kas tą “Aidą” skaito, neverta teptis rankų. Bet juk panašiu stiliumi dirbančių spaudos leidinių yra ir daugiau… Geltonoji spauda sumaniai manipuliuoja skandalingai skambančiomis antraštėmis – tą patį beje su anonsais daro ir ne viena “tiriamosios žurnalistikos” TV laida - šimtą kartų pakartotas klausimas “Ar “Maisto bankas” ir tiesų padeda?” kaip tas deguto lašas gali plačiai ir be pagrindo paskleisti abejones labdaringa veikla, ir rimtai sutrukdyti dirbti gerus darbus. Kaip tam užkirsti kelią, kaip apsisaugoti? – patarkite…
Labai nesinori sakyti ”laukite tęsinio” :)
Žymės: nesąžiningos organizacijos, šmeižtas, žiniasklaidos atsakomybė
6 komentarai » 
Kategorija:
2010 m. Feb 9 d. 17:12
Pagalbos Sparnai yra viena iš nevyriausybinių organizacijų padedančių maisto bankui (daliname maistą Šiauliuose). Tikrai nemalonu skaityti kaip tokia gera iniciatyva taip šmeižiama. Atrodo kad mūsų žurnalistai taip pripratę pranešinėti tik blogas, neigiamas, skandalingas naujienas, kad nebesugeba patikėti, kad kažkas išties nuoširdžiai daro kažką gera kitiems žmonėms.
Journalism RIP.
Agnė
2010 m. Feb 10 d. 02:48
Geriausia tai, kad dabar googlinant “Baltijos vėtrungę” šitas blogo įrašas į top 3 patenka. :)
Kantrybės Jums nepavargstant ir aiškinant kiekvienam abejojančiam.
2010 m. Feb 10 d. 03:59
Dar apie “Baltijos vėtrungę”. Kadangi ji užsiima įvairiomis veiklomis, tai įvairiai ir klasifikuojama. Pavyzdžiui: http://www.baltinfo.lt/16/V/96237/299/3/BALTIJOS+VETRUNGE%2C+VsI
Prekyba maisto prekėmis. :) Iškalbinga..
2010 m. Feb 12 d. 14:22
Tokiems žurnalistams vertėtų patiems susitikti su visuomeninių organizacijų remiamais žmonėmis ir išgirsti jų nuomonę, o neskleisti melą. Maisto dalijimas, tai ne vien parama, tai greičiau jauno žmogaus auklėjimas, supratimas apie bendruomeniškumą, nuoširdumą, išmokti pastebėti silpnesnį, užuojauta, pagalba, …, nes mūsų bendruomenės jaunuoliai lanko ir dažnam nuneša gautą paramą į namus. Manyčiau, reikėtų mažiau kreipti dėmesį į užgauliojimus, melą ir tęsti gražius, prasmingus darbus. Sėkmės visiems.
Rėkyvos bendruomenės pirmininkė Nijolė M.
2010 m. Apr 10 d. 10:02
Šiaip aš į jokias šlykščias lietuviškų pliatkų diskusijas nesileidžiu: ir savigarba neleidžia (tuoj paaiškinsiu) taip žemai kristi, ir grynai “moteriškai gintis”. Ir jokių komentarų neskaitau (nešvaistau be reikalo brangaus laiko!) išskyrus šį atvejį, kai tikri, neapsimetėliai bičiuliai, tiesiog privertė pasiskaityti šiuos atsiliepimus ir komentarus. Turiu savo, OBJEKTYVIĄ IR PAREMTĄ FAKTAIS, nuomonę ir ją -neapsikentęs eilinįkart “tautinio falšo” – viešai rėžiu be jokių užuolankų. Žinoma, toks mano impulsyvumas neapsieina be atgarsio ir komentarų kaip ir šį kartą. Tiek jau to, tautiečiai juk linkę greičiau pasikapoti su savo oponentu, ginantis pulti visais šlykščiausiais būdais, bet neduok Dieve pripažinti padarius bent menkiausią klaidą ar nuodėmę. Gaila, bet toks jau mūsų mentalitetas. O pavydas, kerštas, išdavystė, šmeištas,- ar ne “nacionalinis tautos bruožas”? Gal jau pamiršom kas 2/3 darbščiausių Lietuvos piliečių, tais niūriais pokario metais nuvarė (tiesiog išdavė kgb-istams) į gulagus? Juk tie patys lietuviai … iš PAVYDO; kodėl jaunimas, ypač jaunos merginos, kaip “kulkos šauna” iš savo kaimo gimtų namų? ne, ne dėl nedarbo, o dėl pliatkų, šlykščių bobučių apkalbų,- tą žinom, bet kažkodėl tai nutylim visi; o tie pusė milijono šauniausių Lietuvos žmonių, pasišovę sprukti už Atlanto ir į Europą, gal manot vien dėl gardesnio kąsnio? tai gi patys žinome, kad ne,- tie šviesesni protai nebeturėjo čia, Lietuvoje, ką veikti ir save realizuoti (stebiuosi, kad jie dar neapšaukti antipatriotais ar net koloborantais),-dievaž kažkoks dibilizmas: patys paruošiam dirvą savo vaikams skristi iš savo lizdo, o po to klaikiai stebimės: ko jie iš tos Lietuvos bėga, ko nekovoją prieš mūsų pačių pasėtą blogį, ko bėgt ar slėptis nuo šmeižto ir apkalbų, kurių mūsuose apstu ant kiekvieno kampo. Gal gerb. komentarų skaitytojas suklustų ir susimastytų, kodėl Lietuva pasaulyje pirmauja pagal savižudžių skaičių? Taip taip, mano mielieji, vis dėl tų pačių, aukščiau mano išvardintų bjaurių pavyzdžių… Esu ir aš seniai savo artimų bičiulių spaudžiamas palikti šią ašarų pakalnę, šaut į kokią Margaritos salą pas savo “gerą bičiulį” Valinską, bet ne, sakau, jei ir aš dar iš čia išvažiuosiu – Lietuvoje visai nebeliks intrigų, šmeižimo objektų kaip aš, išnyks “Ka-ka-du”, “Super LT” ir internetinės žiniasklaidos komentarų. Aš teisus? (Pvz. Valinską mėgžiojantis aktorius juk viešai džiaugiasi, kad yra toksai “Valinskas”, kuris jam duoda uždirbti… Gerai. Dabar rimčiau ir konkrečiau apie reikalą, nes oponentai, jaučiu, mano komentarų laukia kaip užtaiso, kriam sprogus, jie vėl puls “lyginti Žemę”. Papunkčiui:
1) Maisto banko šefė p. Deimantė labai teisingai pasielgė, bandydama nupūsti pakibusius juodus debesis virš “savo Banko šventenybės” ir “taikliai atsišaudyti” prieš žurnalistinį Arturo Kunčino “Lietuvos aide” išspausdintą straipsnį 2010.01.27. “Ar tikrai jau toks “šventas” visų išliaupsintas Maisto bankas? Pripažįstu, klaidų darome visi. Ir aš ne išimtis, ir tas A.Kunčinas, kurį visapusiškai palaikau ir draugiškai jam pavydžiu už drasą. Galbūt įsivėlė tekstinė (ne turimos informacijos!) klaida, gal kokia netaikli formuluotė pakeitė sakinio prasmę. Sutinku. BET MELO IR ŠMEIŽTO niekam nedovanosiu. Ir nepulsiu įrodinėti savo tiesos kaip koks turgaus pardavėjas, “kad mano prekė pati šviežiausia”. Gerb. Deimantė savo “atsikirtime” teisi visais… 3 procentais. Visa kita yra skydas nuo ją užsipuolusiųjų. Tačiau jei bus paskaityta, kad aš p. Deimantės tiesą įvertinau per mažu procentu, tai lai ji atsako štai į šiuos pagrindinius klausimus: 1 – Tegul Maisto banko šefė pacituoja savo įstaigos deklaruotus prioritetus, kad išskėstom rankom (jau į savo glėbį!) priima visas visuomenines organizacijas, kurios užsiima labdara socialiai remtiniems visuomenės piliečiams. NETIESA, “Baltijos vėtrungė” viena iš tų, kurių neįsileido Maisto bankas (o dėl ko – bandoma panagrinėti A.Kunčino straipsnyje). Aštuonis metus mūsų įstaiga – pabrėžiu – vykdė šią labdaros programą. Pagrinde su IKI prekybos tinklu. to p. Deimantė nežinoti negalėjo. Tačiau, palankiai progai pasitaikius, Maisto bankas šalčiausiai nušlavė (uzurpavo) mums iš panosės visus IKI., tuo būdu palikdama “ant ledo” mūsų globojamus 60 (taip taip p.Deimante, ne 29 kaip faktus iškraipot) varguolius. Gal sąžinė Jums pabus ir jų atsiprašytumėte atėmus iš jų sotesnį kasnį? O gal vertėjo – jums tikrai žinant! – kad ruošiatės kurti “labdaros monopolį” bent žmogišką faktorių įjungti ir pranešti tiems badaujantiems, kad “valdžią perima ŠVIESIOSIOS JĖGOS ir tik nuo Jūsų ateity priklausys jųjų gerbūvis. Tai dabar ką siūlot, p. Deimante, pratęsti diskusijas Administraciniame teisme, toliau čia nejuokinant tautos ir nesimėtant, atsiprašau, pašvinkusiais kiaušiniais?
2) Teisingai, mūsų įmonė ne labdaringas CARITAS. Tačiau ne prasčiau užsiima labdara, ir tai yra prioritetinė “Baltijos vėtrungės” įstatų veikla. Jūs p. Deimante, išsitraukite mūsų įstaigos įstatus, kuriuos anksčiau esame Jums pateikę tiesiog maldaudami įsileisti mus į savo Labdaringas Valdas ir pakartokite šių įstatų priambolę. Tai kokiu tikslu Jūs mums (ir komentarų skaitytojams) prikišat, kad užsiimam ir nekilnojamuoju turu, ir statybom, dar velniai žino kuom? – Koks kieno reikalas? (Tiesa, gal p. Deimantė galėtų paviešinti bent vieną mūsų sutvarkytą, griaunamą ar parduotą objektą?). Kas su Jumis pasidarė, gerb. kolege, negi neturite kitų ginklų kovai prieš mane? Galiausiai tokia LEGALI gretutinė ūkinė veikla kaip tik ir suteikia galimybę užsiimti tauriais darbais kaip minėta labdara. Juk reikia ir transporto ir sandėliavimo išlaidas padengti, ir … ką čia bešnekėti,- mes, skirtingai nuo Jūsų šitoj terpėj sukamės patys, be kieno pagalbos. Tai ir atsakykit, prašau, kam dabar komentarų skaitytojui primetat “Baltijos vėtrungės” ūkinės veiklos užuominas, kurios Jūsų žiniai, paminėtos TIK LT įmonių katalogo klasifikacijose. Kam čia norėjote įkąsti, pagiežingoji p. Deimante? Būkit santūresnė, valdykitės!
3) Apie negarbingų neprietėlių surinktą apie mane kompromatą daug nekalbėsiu. Šitos šlykštynės būdingos tik tarp politikų ir menkystų. Tai mano nuomonė. Tačiau trumpai paminėsiu: a) Patvirtinu, kad Valinskas PAVOGĖ iš manęs dešimtmetį išpuoselėtą festivalį Nidoje,- atvažiavo… ir susišlavė… viso paskutinio mano organizuoto festivalio 2-jų dienų laikotarpio metu pratūnojęs Neringos mero kabinete (festivalyje aš jo net nemačiau, nors jis žinojo, kas čia groja 1-ju smuiku!). O kam, jis juk Big Boss, ir nežinia apie ką su tuometiniu meru kalbėjo dviese ir ką dalijosi. Gal Margaritos saloj surengti vogtą dainininkų festivalį “Nidos vagystė Margaritoje” (arba atvirkščiai, na panašiai kaip su tais šaxmatininkų čempionatais Vasiukuose…).
b) Girdėjau apie save, kad buvau net įkalintas “už finansines maxinacijas”. Čia, rodos, p.A.Pilvelio gandonešis (bet apie jį bus daugiau ir plačiau). Pasakysiu tik vieną, gerbiamam skaitytojui, venkit Pilvelio paistalų, būsite švaresni tiek viduje, tiek jus supančiame pasaulyje. c) Kaž kas mane tikrai norėjo pamaloninti, gal paskatinti imtis naujos finansiškai naudingos veiklos, nes iškapstė (tur būt tas pats Pilvelis), kad netolimoj praeity esu buvęs vienas turtingiausių LT magnatų, deklaravęs net 1200000 lt. Ačiū, žmogau melagi, tikrai norėčiau tokiu būti. Tik atsakyk, ar tu tikrai matei tuos turtus mano banko sąskaitoje, o gal kojinėje? Na, pameni, toj moteriškoj, rudoj, su skyle ant kulno krašto iš dešinės… Nesuprantu, juoktis man dabar ar verkti, kad dar neišmirė panašūs dinozaurai. d) Tokį kruizą po Baltijos šalis, kurį aš organizavau kelis sykius, būkim atviri, kiekvieno organizuoto šoumeno oranžinė svajonė. Rizikos, aišku pilnos kelnės kaip ir Baltijos jūra. Ir čia nesiplėsiu, per žema. Tik skeptikams ir nedraugams pranešiu štai ką (tiesa, ir tam žurnalistėliui, kuris net manęs neapklausęs, iš gandų sukurpė mėšlu drapstantį straipsnį. (Kaži kokį jis honorarą tada gavo “už tokią sensaciją?” Pabrėžiu, štai šią minutę ant mano darbo stalo, prie kompo guli dvi originalios sutartys su vienu iš Baltijos jūros kruizinių laivų nuomos operatorių. Tai ne blefas! Ar yra daugiau klausimų? Žinoma turi būti: Tai ar vyko tie tarptautiniai kruizai su šou ir biznio pakraipos atspalviu? O gal buvo kaž kam atiduoti ir vyko be periferinio lygio lietuvos žvaigždūnų?… Et, matomai jau reikės rašyti memuarus. Tačiau, atsiprašau, dar ne viskas. Kaip žadėjau, finaliniam pasigardžiavimui – visų žinomas skandalistas, gandonešis, apgavokas ir melagis ALGIRDAS PILVELIS – 4-ji vieta (atsiprašau, pagal šmeižto lygį = 1-ji!).
4) Nuo ko pradėsim, mielas žmogau. Gal nuo priesaikos, mano priesaikos prieš visą tautą, kad čia bus surašyta tikTIESA, VIENA TIESA IR NIEKO KITO APART TIESOS. Taigi.
Žmonės tave, Algirdai, prisimena dar nuo tų laikų, kai tu, būdamas pilka pelė, niekuom nepasižymėjęs fotografas iš Lazdijų ir dirbdamas mano vadovaujamame skyriuje texniniu darbuotoju, panorai tapti Lietuvos Prezidentu. Kandidatavai į juos. Atleisk, Algirdai, nepavadinsiu tavęs ligoniu, bet kaip ir visa tada tave įvertino, pavadinsiu tave APSIŠAUKĖLIU IR SKANDALISTU. Kas tau dabar čia pasidarė, išsigandai Maisto banko direktorės Deimantės, kad puolei jos atsiprašinėti už jai skirtą kritinį straipsnį kurį išspauzdinai savo “Lietuvos aide”? Tai ką, tu redaktorius – bailys, kuris dreba prarasti net paties nusmugdyto dienraščio (buvusio, dabar jau beišeinančio tik 2 k. per savaitę – matyt niekas ir nebeskaito!). Negi Deimantė toks įtakingas visuomenėje žmogus, kad pabrukęs uodegą pradėjai jai melstis ir tik vakar dar turimus savo bičiulius šūdais apdrapstei?! Gal iš Valinsko patirties sėmeisi? Neblogas mokytojas, tiesa? Kokią turi, apsišaukėli, teisę mane, kitus savo kolegas vadinti nedorais ir nesąžiningais žmonėmis. Kodėl mėtaisi savo išmatom, pats prisidirbęs? Tai štai tas pagrindinis faktas, kurį tuoj pat atskleisiu.
Nenorėdamas su Maisto banku bylinėtis teisme už jo savivalę ir monopolinį ne savo turto valdymą, mūsų varguolių bendrame susirinkime (ot bus liūdininkų) priėmiau sprendimą paviešinti ir visuomenei atskleisti, mano nuomone, neteisėtai vykdomą ir nesąžiningą Maisto banko veiklą. Radau ir žurnalistą, ir viešą laikraštį. A.Pilvelis jau per pirmą pokalbį telefonu, mane iškoneveikė, girdi “mes dūstam be pinigų”, o aš čia ir apie Maisto banką, ir apie Norfą straipsnius dykai prastuminėju. Tačiau, Pilvelis nebūtų galvotas vyras, jei nesumotų kad iš to galima pasipelnyti kitais būdais. Gerai, sako, atnešk tuos straipsnius, po poros jau dienų bus išspausdinta. Ir iš tikro, po savaitės viename jo leidžiamų “Lietuvos aido” numerių pasirodė NET ABU (!) straipsniai viename… (pasirodo, tai buvo daroma, kad tik užtikrinčiau A.Kairys “išmušinėtų” honorarą pačiam redaktoriui Pilveliui). Dabar sutartu laiku ateinu į sutartą susitikimo vietą, kavinę “Pas Erlicką” (kažkodėl į savo redakcijos “menes” jis nieko nesikviečia,- mažų mažiausiai keista). Dabar įjungiu fotografinę atmintį: sėdi Pilvelis prie stalo, šalia 3 egz. “Lietuvos aido” su išspausdintais tais dviem straipsniais. Įteikia man. ir įduoda supakuotus dar 200 to leidinio egzempliorių, sakydamas/prašydamas, kad aš tą šusnį įbrukčiau Norfai, kad ji visa tai išplatintų… už 200 litų (pastebėkite, laikraščio kaina 2 litai, o štai Norfos administracijai siūloma TIK po 1 litą,- bet ir tai būtų gerai, ar ne, Pilveli? Tokį pasiūlymą aš išgirdau POST FACTUM, kai abu straipsniai jau buvo išspauzdinti. Nieko kito nebeliko daryti, tik pasiimti tą davinį ir NEUŽGARANTAVUS jo išplatinimu, nes su Norfa apie tai nebuvo nė užuominos kalbėta, pasakiau, kad viską perduosiu administracijai, o ji ir priims sprendimą apie minimą atlygį. Žodžiu, atsakymas buvio neigiamas, nes jokia neteisėta ir nelegalia veikla Norfa neužsiima. Sunku nupasakot kokį spaudimą man tada darė ir Pilvelio sekretorė, ir pats Pilvelis… dėl tų 200 litų. Gavau gal kokų 100 grasinančių skambučių seriją. Paaiškinti telefonu buvo neįmanoma, nes dėl jų teksto žirnių krušos nebuvo kur įsiterpti. Išjungiau savo mobilų (atmink Pilveli, tą dieną praradau aibe pelningų pasiūlymų – žmonės paprasčiausiai neprisiskambino). Vis tik radau išeitį, kaip tam reketininkui Pilveliui žmogiškai paaiškinti esamą situaciją,- atsiverčiau laikraštį ir viską išdėsčiau elektroniniu redakcijos paštu. Gavo. Esu įsitikinęs, nes po to prasidėjo mano asmens šmeižimo kompanija. Pilveli, dabar kreipiuosi viešu tekstu į tave: ar pasiruošęs teisme gintis už asmens garbės ir orumo įžeidimą, iškraipytus faktus, panaudojant savo naudai, šmeižtą ir savadavimą? Ar žinai kiek tau atsieis, jei šitas tavo mėšlas pakenks mano įstaigos ir asmeniškai mano reputacijai? Tau, žmogau, yra tik viena išeitis – viešai pripažinti savo šmeižikišką akciją prieš mane ir manęs atsiprašyti. Formą siūlau pasirinkti laisvą, tik kad būtų aišku apie ką tu šneki, neiškraipytą ir suprantamą. Tai ir nesivėlink: arba aš sulauksiu tavo prisipažinimo ir atsiprašymo, arba tu sulauksi kvietimo į teismą. Pažadu.
2010 m. Apr 10 d. 10:26
Papildymas.
Šiandien prie liūdininkų gražinsiu tuos “tikslingai nepanaudotus” 200 “Lietuvos aido” egzempliorių, kurie, manau pagaliau atras savo vietą, savo šeimininko arxyve. Tiksliau ne visus, rodos, trijų trūksta – et, išdalinau! Todėl ten pat, kur ir man jie buvo įbrukti – kavinėje pas Erlicką – pridedu ir 3 litus. Vis tiek tavo sumanytas prašvinkęs biznis įvyko, ar ne taip, Pilveli,- nuskriaustas juk nelikai, negali skūstis.