Maisto bankas

Sekmadienio pavakary gavome laišką su klausimais apie pradėtą bendradarbiavimą su “Iki” nuo “Atgimimo” žurnalistės Džinos Donauskaitės. Manau gali sudominti užsimezgusi diskusija – ar etiška besibaigiančio galiojimo maistu remti nepasiturinčius? ar tokiu būdu mažėja socialinė atskirtis? Įdomu, kaip Jūs atsakytumėte į žurnalistės klausimus:

1. Kieno iniciatyva – „Iki“ ar „Maisto banko“ – buvo „socialinės atsakomybės“ akcija atiduoti besibaigiančio galiojimo maisto produktus socialiai remtiniems žmonėms?„Maisto bankas“ nuo 2008 m. birželio pradėjo bendravimą su keturiais didžiausiais prekybos tinklais Lietuvoje ir visiems jiems pristatė maisto bankų bendradarbiavimo su prekybos tinklais Europoje ir JAV patirtį. Prekybos tinklui „IKI“ mūsų pasiūlymas bendradarbiauti pasirodė priimtinas, nes jie vieninteliai neparduoda paskutinės dienos galiojimo produktų. Kiti prekybos tinklai neturi ką atiduoti, nes parduoda paskutinės galiojimo datos produktus; savo ruožtu „Maisto bankas“ nepriima produktų su pasibaigusiu galiojimo terminu. Trumpai atsakant į klausimą – iniciatyva buvo „Maisto banko“.

2. Skelbėte, kad birželio mėnesį „Maisto bankas“ pradeda vykdyti tyrimą „Neparduotų, bet tinkamų vartoti maisto produktų tolimesnio panaudojimo galimybės“. Ir kad atliekant šį tyrimą „Maisto bankas“ bendradarbiauja su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba. Koks tai yra tyrimas (t.y., kokia metodika taikoma)? Ar jau žinomi jo rezultatai? Ar projektas su „Iki“ yra šio tyrimo rezultatas?

Tyrimo rezultatai bus pristatyti spalio 16 d.tarptautinėje švaistomo maisto problemoms spręsti skirtoje konferencijoje.

3. Kaip yra bendradarbiaujama su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija vykdant šį tyrimą?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateikėme pasiūlymus dėl būdų mažinti tinkamo valgyti maisto produktų išmetimą bei pamaitinti nepasiturinčiuosius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pritarė iniciatyvai skatinti įmones pardavimui netinkamus, bet vartoti tinkamus produktus atiduoti labdarai. Socialinės apsaugos ir darbo ministras paskelbė sudarysiąs darbo grupę, kuri ieškos kelių, kaip tobulinti socialinės paramos teikimą gyventojams. Tikimės, kad atsakingų institucijų atstovai dalyvaus aukščiau minėtoje konferencijoje ir aktyviai prisidės kuriant efektyvią paramos maistu organizavimo sistemą.

4. Kokį indėlį, vykdant šį tyrimą, čia įneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba?

Tyrimo metu buvome susitikę su VMVT direktoriaus pavaduotoju. VMVT mus konsultavo apie galiojančios teisės aktus ir reglamentus, pažadėjo konsultuoti formuluojant galutines tyrimo išvadas. Planuojama, kad VMVT atstovas skaitys pranešimą minėtoje konferencijoje.

5. Pranešime, esančiame Jūsų interneto puslapyje, rašoma: “Daugelyje Vakarų valstybių yra įprasta netinkamus parduoti maisto produktus atiduoti maisto bankams, taip sutaupant lėšas ir išnaudojant socialiai atsakingos įmonės įvaizdžio privalumus”. Kiek lėšų ir kokiu būdu sutaupys “Iki” vykdydama šią akciją?

Tiksliau tai galėtų atsakyti “Iki” atstovai. Noriu tik patikslinti, kad prekybos tinklo “Iki” atiduodami produktai vis dar yra tinkami parduoti, todėl išimdami juos iš prekybos anksčiau laiko prekybininkai kaip tik atsisako dalies savo pelno. Apie šį projektą ir užsienio maisto bankų patirtį bendradarbiaujant su prekybos tinklais labdarai atiduoti paskutinės dienos galiojimo produktus bus kalbama spalio 16 d. vyksiančioje konferencijoje, kurioje pranešimą be kitų asmenų skaitys Europos maisto bankų federacijos prezidentas Jean Delmelle.

6. Ar be „Iki“ kreipėtės į kitus prekybos centrus dėl galimybės išdalinti besibaigiančio galiojimo produktus socialiai remtiniems? Kokie buvo jų atsakymai, kuo jie motyvavo?

„Maisto bankas“ kreipėsi į keturis didžiausius prekybos tinklus Lietuvoje. Kitų tinklų nuostatas atspindi šis straipsnis http://www.15min.lt/naujiena/aktualu/pinigai/58/55633/?fid=2. Kaip jau minėjau, kiti tinklai paskutinės dienos produktais prekiauja iki paskutinės minutės, taikydami jiems nuolaidas, o pasibaigusio galiojimo produktus utilizuoja, todėl jie neturi ką atiduoti „Maisto bankui“.

7. Kokie tai bus besibaigiančio galiojimo produktai (vaisiai, daržovės, kruopos, grūdai, miltai, pieno produktai, mėsa?)

Tai visi produktai, išskyrus termiškai neapdorotą mėsą ir žuvį, taip pat vietoje pagamintas salotas bei prekybos tinklo gaminamus sviestinius kepinius.

8. Koks bus jų paskirstymo mechanizmas (dalinami t.t. vietose?); Ką darysite su neišdalintais produktais, kurie atliks?

Mechanizmas yra detaliai aptartas sutartyse su IKI ir paramą gaunančiomis ne pelno organizacijomis. „Maisto banko“ vairuotojai nuo 8 iki 11val surenka maisto produktus iš parduotuvių. Nuo 10 val. „Maisto banko“ sandėlyje gautus maisto produktus surūšiuoja ir paskirsto gavėjams mūsų savanoriai. Nuo 11 iki 12 val. į sandėlį paruoštų maisto produktų pasiimti atvyksta nepasiturinčiais besirūpinančių ne pelno organizacijų atsakingi asmenys. Trumpo galiojimo maisto produktai nėra atiduodami fiziniams asmenims. Šiuo metu gautas besibaigiančio galiojimo maistas keliauja į vaikų globos namus, dienos centrus, labdaros valgyklas. Paramą pasiimančių organizacijų sąrašas yra suderinamas iš anksto pagal grafiką, todėl išdaliname visus gautus maisto produktus – nieko nelieka. Socialinės organizacijos galėtų paimti ir nepasiturinčių maitinimui panaudoti dar daugiau maisto.

9. Kieno bus atsakomybė, jei žmogus, „Iki“ padovanotą produktą suvartojęs po galiojimo laiko pasibaigimo, susirgs?

Šalių atsakomybė yra aptarta sutartyse. Kai produktai paimami iš IKI parduotuvės (pasirašomas važtaraštis), atsakomybė už produktų suvartojimą iki tinkamumo vartoti termino tenka „Maisto bankui“. Savo ruožtu „Maisto bankas“ perduoda produktus ne pelno organizacijoms – galutinėms paramos maistu gavėjoms. Nuo maisto produktų perdavimo šioms organizacijoms pastarosios tampa atsakingos už saugų maisto produktų suvartojimą. Produktus organizacijos pasiima iki 12 val. tam, kad spėtų suvartoti savo klientams pagamindamos tos dienos pietus, pavakarius ar vakarienę. Paramai atiduodamas maisto produktų kiekis yra toks, kad juos kiekviena organizacija pajėgia suvartoti per vieną dieną. Paramą maistu organizacijos turi teisę gauti kasdien, todėl jos neturi priežasties kaupti ir vartoti pasibaigusio galiojimo produktų.

10. Vienas iš „Maisto banko“ tikslų – socialinės atskirties mažinimas. Kaip jūs manote, ar akcija, kai besibaigiančio galiojimo produktai skiriami subordinuotai apibrėžtai socialinei grupei (ne tik valstybės nustatytų standartų (525 lt vienam šeimos nariui), bet ir tos pačios „Iki“, nes jie yra darbdaviai, be to, šiuo laikotarpiu atleidę krūvą darbuotojų, o paskutinę profesinės sąjungos narę išmetę iš darbo už bananų nukainavimą (!)), kaip tik didina tą atskirtį? Žinoma, žmonės alkani, skurstantys, jiems svarbu gauti tą maistą, ir, vaizdžiai tariant „liaudis nesuprastų jų geradarių kritikos“. Tačiau žiūrint iš etinių, galime tarti – socialinės politikos pozicijų: kodėl laikoma, kad tai, ką vidutinis pirkėjas atmeta, nenuperka, o „Iki“ „laikydamasi kokybės ir šviežumo standartų“ tiesiog išmeta, yra skiriama apibrėžtai grupei – vargstantiems? Suprask, jiems užteks ir to. Žinoma, vakaruose populiarus „dumpster diving‘as“ tarp itin aštrią ekologinę sąmonę turinčio jaunimo, tačiau tarp jo ir tų Lietuvos skurstančiųjų yra praraja. Taigi kaip ši akcija susijusi su socialinės atskirties mažinimu?

Pirmiausia norėčiau patikslinti, jog bendradarbiavimas su „Iki“ nėra akcija – tai ilgalaikio bendradarbiavimo pradžia. Norėčiau dar kartą pasikartoti ir paminėti, kad kiti prekybos tinklai parduoda tokius produktus, kuriuos „Iki“ atiduoda labdarai. Maisto produktus, kurių galiojimo laikas baigiasi 24 val., „Maisto bankas“ tos dienos 13 val. jau būna išdalinęs tiems, kam jo trūksta. Tokius pat produktus taupus kitų centrų klientas suvartoja už juos sumokėjęs ir su lygiai tokia pačia rizika, kaip „Iki“ labdarai atiduoto maisto gavėjas.

Kalbant apie socialinę atskirtį pažymėsiu, jog iš „Iki“ gaunama parama besibaigiančio galiojimo maistu keliauja tiesiai ant nepasiturinčių asmenų stalo. Tai, kad sunkiau gyvenantys žmonės nemokamai gauna tinkamo valgyti maisto, leidžia jiems sutaupyti ir skirti daugiau lėšų kitoms būtiniausioms reikmėms. Kalbu apie tuos žmones, kurie valgo labdaros valgyklose, ar tuos, kurių vaikai valgydinami vaikų dienos centruose.

„Maisto bankas“ tikisi, kad ir kiti prekybos tinklai ateityje pakeis savo nuostatas ir apsispręs besibaigiančio galiojimo maisto produktus atiduoti tiems, kurie dėl mažų pajamų negali nusipirkti pakankamai maisto.

Pirmenybę skirdamas tiems, kuriuos valstybė pripažįsta socialiai remtinais, „Maisto bankas“ siekia padėti visiems, kuriems stinga maisto.Mes džiaugtumėmės, galėdami tinkamą valgyti maistą atiduoti ir tiems, kurie šitaip valgyti pasirenka dėl savo įsitikinimų. Tačiau šiandien didžiausią rūpestį kelia tai, kad tinkamas valgyti maistas yra išmetamas, kuomet daug darbą ir pajamas praradusių žmonių kreipiasi (ir ne visada gauna!) socialinės paramos, turėdami patenkinti būtiniausius poreikius.

11. Jūsų pačių anketinė apklausa internete rodo, kad net ir buityje išmetamo maisto nėra taip daug. O organizacija „Food not bombs“, kurios pagrindinė idėja: skirk pinigus ne karinei pramonei, o alkstantiems, organizuodama akciją prekybos centruose nerado tinkamo valgyti išmetamo maisto.

Negaliu komentuoti „Food not bomb“ tyrimų, nesu susipažinusi su jų rezultatais. Manau, kad pasikalbėjus su prekybos tinklų ar maitinimo įstaigų atstovais jie Jums patvirtintų, jog tinkamo vartoti maisto yra išmetama daug. Jei tinkamo vartoti maisto švaistymo problema neegzistuotų, nebūtų kilęs freegan‘ų bei panašūs judėjimai, ar ne?

Mūsų atliktos apklausos rezultatai parodė, kad daugiau nei 40 % žmonių kas mėnesį išmeta maisto už daugiau nei 10 Lt, o beveik kas penktas mūsų šalies gyventojas išmeta maisto už 50 Lt per mėnesį. Mūsų manymu, tai nėra mažai, ir tai kelia susirūpinimą. Buitinės maisto švaistymo priežastys atspindi gyventojų nuostatas ir įpročius, tuo tarpu maisto pramonėje ar prekyboje maistas utilizuojamas dėl kitų priežaščių

12. Gal šis faktas kaip tik ir rodo šios idėjos silpnumą Lietuvos kontekste? Visuomenė čia nėra tokia turtinga. Ir išmetamas maistas tikrai nepanašus į tokį: http://picasaweb.google.com/sigurdas/DumpsterDivingFreegan#. Tad skurdžiausios visuomenės dalies maitinimas atliekomis iš to darant „PIJARą“ korporacijai (beje, pagarsėjusiai socialiniu neatsakingumu), yra ciniškas žingsnis. Kokie būtų jūsų kontrargumentai šioms tezėms?

Mūsų iš „Iki“ gaunami produktai dažnai atrodo geriau nei tie, kuriuos matau Jūsų atsiųstoje nuorodoje – tuo galite įsitikinti dalyvaudama rūšiuojant gautą maistą mūsų sandėlyje. „Maisto banko“ tikslas – kad kuo daugiau tinkamo maisto produktų patektų ant skurdžiai besimaitinančių žmonių stalo. Mes esame dėkingi visoms įmonėms ir žmonėms, kurie prisideda įgyvendinant šią misiją.