Taip pajutome, kad esamiems ir potencialiems rėmėjams ne visada “savaime aišku”, kodėl mums reikalinga parama, ką už ją padarome, kodėl remti litais taip pat svarbu, kaip ir maistu. Todėl pabandėme ant popieriaus į šį klausimą atsakyti taip, kaip paaiškintumėme bet kuriam bičiuliui ar bičiulei:

Dažnai sulaukiame klausimų, ar „Maisto bankui“ reikalinga finansinė paramą, jei mes gauname ir daliname maistą. Žmonės teiraujasi, kaip mums pavyksta už 10 Jūsų paaukotų litų keturių asmenų šeimą išmaitinti net penkias dienas. Juos stebina, kad kiekvienas „Maisto bankui“ paaukotas litas pavirsta 14 Lt vertės parama maistu tiems, kam sunku sudurti galą su galu.

Pirmiausiai pabrėžkime, kad „Maisto banko” kovoja su skurdu stengdamasis mažinti maisto švaistymą. Kasdien “Maisto banko” darbuotojai ir savanoriai bendrauja su maisto gamintojais ir prekybininkais siekdami, kad kuo daugiau tinkamo vartoti, bet netinkamo parduoti maisto būtų ne sunaikinama, o perduodama ant nepasiturinčiųjų stalo.

Kiekviena nauja įmonė, nusprendusi nebenaikinti maisto, svariai prisideda prie kovos su skurdu, nes nepatirdama didelių kaštų atiduoda vargingųjų maitinimui dešimtis, šimtus ir net tūkstančius tonų tinkamo vartoti maisto.

Kai “Maisto banko” darbuotojams pavyksta įtikinti gamintoją ar prekybininką maisto nebenaikinti, tada prasideda paramos maistu organizavimo rutina. Reikia profesionaliai vesti apskaitą, deklaruoti gautą ir išdalintą paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai, paramos davėjui rengti ataskaitas apie jo suteiktos paramos maistu panaudojimą. Žodžiu, tai nemažas darbas.

„Maisto banko” „popierius“ tvarko keli profesionalūs darbuotojai  (finansininkas, paramos koordinatoriai) ir būrys jiems talkinančių savanorių. „Maisto banko” padalinių veiklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje  koordinuoja keturi darbuotojai – kukliems jų atlyginimams irgi reikalinga Jūsų finansinė parama. Kas mėnesį vienam darbuotojui „į rankas” sumokant kiek daugiau nei 1000 Lt, jis sugeneruoja 50 tonų 200 000 litų vertės maisto. Tiek maisto leidžia nepasiturinčiuosius pamaitinti 125 000 kartų! Taigi, tai labai efektyvus būdas panaudoti kiekvieną Jūsų paramai skiriamą litą.

31 mieste „Maisto banko“ sandėliuose ir maisto dalijimo punktuose kasdienius darbus padeda nuveikti virš šimto savanorių. „Maisto banko“ sandėliuose didžiuosiuose miestuose dirba penki samdomi vairuotojai- sandėlininkai. Jie užtikrina, kad parama maistu iš rėmėjų būtų surenkama operatyviai ir laiku. Kas rytą „Maisto banko“ automobiliai važiuoja į 98 prekybos tinklo „IKI“ parduotuves ir surenka paskutinės dienos galiojimo maistą, kurį dar iki pietų išdaliname nepasiturintiems ir juos globojančioms socialinėms organizacijoms.

Vien kurui vežant maistą į dalinimo punktus pernai išleidome 56 000 Lt. Mums labai reikalinga Jūsų parama degalų įsigijimui, nenaujų automobilių priežiūrai ir remontui, privalomam draudimui.

***

Taigi, atsakymas į Jūsų klausimą „Kur „Maisto bankas” naudos paaukotas lėšas?“ yra paprastas – jos bus naudojamos paramos maistu organizavimui nepasiturintiems. Lėšos organizuojant paramą maistu reikalingos transportavimui (kurui, mašinų priežiūrai, vairuotojų atlyginimams), sandėliavimui (nuomai, komunalinėms paslaugoms), ryšiams ir administravimui (važtaraščių ir ataskaitų rengimui, apskaitai, paramos paieškai).

Maisto nepasiturintiems remti „Maisto bankas“ niekada neperka, bet kreipiasi į verslo įmones, kad šios nenaikintų maisto, arba kviečia visuomenę paaukoti. Jūsų finansinė parama leidžia mums vargingai gyvenantiems žmonėms patiekti dešimt kartų daugiau maisto, nei galėtumėte nupirkti parduotuvėje.

Na, o jei dar paklaustumėte – kas yra tie, kuriems Jūs padėsite paremdami „Maisto banką“, ar tikrai parama maistu yra reikalinga – atsakysiu pateikdama pavyzdį. Neseniai „Maisto banko“ pašto dėžutėje radome keturių vaikų mamos klaipėdietės Linos Petrikienės laišką. Ji rašo, kad „Maisto banko“ paramos dėka jos šeima galėjo paragauti maisto produktų, kuriuos matydavo parduotuvėje, bet niekada negalėdavo įsigyti. Svarbiausia, rašo Lina, kad gaudama paramą maistu ji sutaupo pinigų vaikų rūbams ir avalynei. Sumažėjus šeimos išlaidoms maistui, ji galėjo nupirkti šiemet gimnaziją baigusiam sūnui išleistuvių kostiumą ir batus.

Tačiau “vis dar pasitaiko” požiūris, kad labdaros organizacijos turi versti vien iš šv. Dvasios malonės, savanorių pagalbos savaitgaliais ir geraširdžių į aukų dėžutes įmestų centų.

Savaitgalį Lietuvos Caritas išplatino pranešimą apie galimai nutrūksiantį bendradarbiavimą su “Maisto banku”. Priežastimi tapo paramos maistu tvarkymo mokestis, kurį “Maisto bankas” įveda prašydamas paramą maistu gaunančias organizacijas solidariai prisidėti dengiant labdaros tiekimo sąnaudas.

Caritas vadovus papiktino socialinių paslaugų “komercializacija” – esą savanoriškai labdaros organizacijai nedera kalbėti apie mokesčius ar mokamas socialines paslaugas.

Žinoma, Caritas yra viena seniausių ir didžiausių organizacijų, ir jos atstovų nuomonę svarbu girdėti. Tačiau dauguma iš 150 “Maisto banko” paramą priimančių skurstančiais besirūpinančių organizacijų supratingai sutiko dalintis sąnaudų našta ir panašių klausimų nekelia.

XX a. 6 dešimtmetį prasidėjusi ne pelno sektoriaus transformacija 9 dešimtmetyje jau buvo vadinama ne pelno revoliucija, toli į praeitį nusviedusi vien išmalda gyvų labdaringų organizacijų įvaizdį. Tačiau ne vieną dar šokiruoja tai, kad ne pelno organizacijos išsilaiko ne privačių aukų dėka, o iš pajamų už teikiamas paslaugas, tame tarpe ir socialines.

Šiuolaikinės ne pelno organizacijos daug labiau panašios į verslo bendroves, nei į elgetaujančių vienuolių ordinus. Atidžiau pažvelgus, juk nevyriausybinės organizacijos irgi savotiškai perka ir parduoda paslaugas.  Savotiškai, nes dažnai tai nėra tiesioginis “parduodu klientui, o jis sumoka” – dažniausiai už klientą “sumoka” rėmėjai. Tik “pirkimą-pardavimą” mes vadiname kitaip – lėšų telkimu (fundraising) ir rėmimu.

Tiesą sakant, galima pasakyti dar radikaliau – rėmėjai iš labdaros organizacijų “perka” džiaugsmą darant gerą darbą ir sielos ramybę jį atlikus. Aukodami aplinkosaugininkams “perkame” švaresnę aplinką, o “gerumo dienose” perkame savotišką “draudimą”, kad ištikus bėdai mumis bus pasirūpinta taip gerai, kaip tik įmanoma.

Verslo rėmėjams gerus darbus darančios organizacijos “parduoda” geresnę reputaciją ar patrauklesnį prekės ženklą, geresnį mikroklimatą darbovietėse, kas galop bendrovėms padeda pasiekti geresnių savo veiklos rezultatų.

Visuomenė “perka” geresnį išsimokslinimą vaikams, geresnę senelių priežiūrą ar slaugą. Ir ne tiek svarbu, ar tai darome mokėdami mokesčius, apmokėdami pateiktą sąskaitą ar remdami aukomis. Net bažnyčia ir ta, nors tai kam nuskambės šventvagiškai, už aukas “parduoda” liturgines paslaugas.

Atsižvelgiant į paslaugų ypatingą pobūdį (viešąją naudą), ne pelno subjektai savo “verslui” gauna mokesčių lengvatas ir valstybės subsidijas bei kitokią paramą. Ir neapsirikime manydami, kad “ne pelno” reiškia pelno negaunantys ar neturintys – neretai pamirštama, kad NBA ar FIFA yra ne pelno organizacijos – tegu ir “vartančios” milijardus už milijonierių žaidimų kamuoliu organizavimą.

Ne pelno organizacijos yra ir didieji universitetai, muziejai, teatrai, ligoninės, vienuolynai ir bažnyčios. Didžiųjų pasaulio labdaros organizacijų biudžetai irgi gali nustebinti savo dydžiu. Sudėjus 22 šalių ne pelno sektoriaus ekonominę galią, gautųsi šalis, savo BNP dydžiu panaši į Jungtinę Karalystę ar Italiją.

Septintame dešimtmetyje sukurtas “Maisto banko” veiklos modelis remiasi paprastu principu – racionaliai panaudoti maisto perteklių ir perskirstyti jį tiems, kas kenčia nepriteklių (resource recycling). Išmetamo maisto kiekiai yra bedieviškai dideli, o net turtingiausiose šalyje skursta šokiruojančiai daug žmonių. Šį maistą išgelbėti reikia milžiniškų pastangų, geros infrastruktūros ir daug sąnaudų. Tačiau išgelbėto maisto vertė ir suteikta parama gali būti keliolika kartų didesni.

Džiaugiamės tuo, kad padedami supratingų bendrovių ir gerų žmonių kasmet surenkame ir nepasiturintiems išdaliname vis daugiau maisto. Dalindamiesi šio darbo kaštus su paramą gaunančių socialinių organizacijų tinklu mes galėsime ne tik pasiekti dar didesnių rezultatų, bet ir užtikrinti sklandesnį darbo organizavimą.

Paramos tvarkymo mokestį kaip solidarų būdą dalintis išlaidas taiko daugelis pasaulio maisto bankų. Finansinis paramos gavėjo indėlis taip pat užtikrina didesnę gavėjų motyvaciją ir efektyvų gautos paramos panaudojimą.

Prieš kurį laiką prie kaštų solidaraus pasidalinimo principo perėjęs britų maisto bankas “FareShare” yra sulaukęs nemaža pagyrų už efektyvų veiklos organizavimą. Beje, “FareShare” vadovas Tony Lowe įspėjo, kad pereinant prie mokesčio kelios organizacijos gaunamos paramos maistu gali atsisakyti. Tačiau daugelis jų netrukus sugrįžta, sakė mums Tony, supratusios maisto banko paramos teikiamą vertę sau ir klientams.

“Maisto bankas” – tai atvira ir dinamiška, siekianti efektyviai dirbti organizacija. Tikiu, kad vykdomos permainos padės mums drauge su partneriais ir rėmėjais smarkiau kovoti su nepritekliumi ir maisto švaistymu. Ir labai to linkiu!

Galite paklausti – kokio velnio reikėjo belstis į rokerių vakarušką ir ten rinkti paramą?

Pirmiausia – nepaisant sėkmingo darbo renkant paramą maistu, kasmet susiduriame su nemažais iššūkiais dengiant būtinas veiklos išlaidas (kuras, nuoma, ryšys, algos), tad prašome paramos kiekviena įmanoma proga. O darbuotis roko festivaliuose pabandyti nusprendėme paakinti kaimynų lenkų pavyzdžio.

Mūsų septyniukė dviem iki lubų pakrautais ekipažais atvyko penktadienį – pasistatėme Žirmūnų liberalų maloniai paskolintą oranžinę palapinę (didžiulis ačiū jiems!) ir ėmėme kviesti festivalininkus dalyvauti “Maisto banko” loterijoje.

Simboliškai parėmus “Maisto banką”, buvo galima išbandyti savo laimę traukiant loterijos bilietėlį. Vieni laimėjo “Maisto banko” lipdukų ar magnetuką, kiti – stiklinę naminės giros ar gabalėlį savanorių iškepto pyrago su arbata. Didelę paklausą turėjo skaniausi loterijos prizai – obuoliai ir apelsinai – už šias specialiai šiam renginiui dovanotas gėrybes dėkodami žemai lenkiamės “IKI” prekybos tinklo Panevėžio logistikos centrui ir bendrovei “Augma”.

Žmones itin džiugino išlošti “Maisto banko” draugo” marškinėliai bei drobiniai maišeliai, tačiau tikroji kova vyko dėl trijų “Sveikatiados” tinklinio kamuolių ir didžiojo prizo – vakarienės dviems su virtuvės guru Beata Nicholson :)

Stebino sėkmės džentelmenai. Vienas tokių traukdamas tris bilietus gavo dvejus marškinėlius (sau ir draugei) bei mūsų stilingąjį shopping’o maišelį. Tačiau visus pritrenkė tikras laimės kūdikis, pirmuoju  bandymu ištraukęs vakarienę su Beata. Kadangi žmogus ne vilnietis, jam pageidaujant prizą iškeitėme į kamuolį. Po kurio laiko vyras sugrįžo išmėginti laimę darsyk – ir dviem kartais ištraukė marškinėlius ir maišelį.

Aukojo žmonės įvairiai – kas keliasdešimt centų baltais (pasitaikė ir latviškų), o kas negailėjo ir dvidešimtinės. Į mūsų aukų dėžutę skambančių metė ir viena kita garsenybė. Vienas vaikinas loterijoje dalyvavo tol, kol jam pavyko ištraukti išsvajotą bilietą su užrašu “kamuolys”. Į savo palapinę atkaklusis dalyvis grįžo pasidabinęs visa įmanoma “Maisto banko” draugo ekipiruote ir sočiai atsigėręs mūsų giros.

Malonu buvo girdėti “Maisto banko” adresu sakomus komplimentus. Smagu buvo prie oranžinės palapinės sutikti ir “Maisto banką” remiančių bendrovių – “Swedbank”,”Barclays TC”, “M-1″, “Eugesta” – darbuotojus. Na, o abejones dėl būtinybės remti skurstančius išdėstė vos pora skeptikų. Džiaugėmės įsikūrę arti Lofto scenos (ir žavingų keturkojų paviljono) – eidami atsigerti alaus ,muzikos mylėtojai neretai stabteldavo ir prie mūsų palapinės.

Puikus oras, šiltas ežeras, draugiški paviljonai kaimynystėje…. Išties nedaug kas galėtų pasigirti galimybe vienu metu ir dirbti, ir klausytis koncertų (juolab, kad ir šalia groję muzikantai buvo neprasti). O ir iki pagrindinės scenos buvo ranka paduoti – tad matėme ir Skampus su Bix’ais, ir garsiuosius Blaze Bailey ar visų laukiamus Guano Apes. Ypatingai pažymėsime prietelių G&G Sindikato pasirodymą – jų koncertas (dažnam netikėtai) buvo be abejonės geriausias.

Paramos rinkimo akcija pavyko: dviejų dienų derlius – 1009 litai su galu! Žinoma, tai nebūtų įmanoma be PUIKIŲ mūsų savanorių Daivos, Eriko, Rimos ir Tomo – žavūs ir drąsūs, jie prikalbindavo dalyvauti loterijoje net tuos, kurie vargu ar patys sugalvotų ką nors paremti. Turint omenyje, kad vienas litas “Maisto banke” pavirsta 14 Lt vertės parama maistu nepasiturintiems – tai nuostabus rezultatas.

Ar buvo minusai? Nebent nepatiktų iki paryčių plokšteles sukančių Metal on Metal kaimynystė (nuo jų žemė drebėjo tikra to žodžio prasme). Supratome, kad į festivalį be reikalo atsivežėme projektorių su ekranu; mažai ką domino ir mūsų metinės ataskaitos (išimtis čia buvo per Guano Apes koncertą mus ilgokai apie galimybę savanoriauti klausinėjusios dvi jaunos merginos :) Na, kitą kartą jau geriau žinosime tuos do’s and don’ts.

Išvada: tikrai bandysime tokiu būdu paramą rinkti ir vėl. Jei norite savo jėgas šiame reikale išbandyti ir Jūs – rašykite ar skambinkite mums.

NUOŠIRDUS AČIŪ VISIEMS GALAPAGUOSE PARĖMUSIEMS “MAISTO BANKĄ”!

PS – daugiau užfiksuotų mūsų nuotykių Galapaguose akimirkų rasite čia arba mūsų puslapyje Facebook’e.

2010 metų “Socialiai atsakingos įmonės” apdovanojimą (ir dar du - “Metų darbovietės” ir “Aplinkosaugos įmonės”) pelnė ”TEO LT”. Garsėjanti parama savanoriškai veiklai, ši bendrovė tikrai nusipelnė nevyrausybininkų bendruomenei – finansuoja tyrimus apie mūsų šalies gyventojų įsitraukimo į savanorišką darbą, savanorystės viešinimą, savanorių paieškų portalą. Taip sutapo, kad šiandien “TEO LT” rengiamos koroporatyvinės savanorystės dienos proga rengiamoje “Savanorių Pecha Kucha”  ”Maisto bankas” pristatys savo veiklą ir savanoriško darbo galimybes mūsų labdaringos veiklos baruose.

Smagu ir dėl kitos bendrovės, gavusios “Socialiai atsakingo verslo” apdovanojimą tarptautinių kompanijų kategorijoje - tai “Maisto banko” plėtros partneris “Swedbank”. Kaip sakiau – nenustebino, juk nedaug įmonių krizės metu ieškojo būdų, kaip paremti socialines iniciatyvas, įtraukti į pagalbos teikimą darbuotojus. Prisimename prieš Kalėdas vykusią smagų “workshopą” su “Swedbank” kolektyvu apie tai, kaip būtų galima padėti “Maisto bankui” geriau padėti nepasiturintiems.

Apdovanojimą gavo ir “Rimi Lietuva“. Nacionalinių atsakingo verslo apdovanojimų globėjas ekselencija Valdas Adamkus, apdovanojimus teikę ministrai sakė, kad  socialinė verslo atsakomybė mūsų šalyje įgauna pagreitį, ir yra dar daug verslo bendrovių, kurių veiklą būtų galima nominuoti ir apdovanoti. Mintyse galvojau, kad reiktų pasidomėti atrankos procedūromis, bei pasiūlyti šiame konkurse apdovanoti kitiems mūsų geradariams, kurių parama ir pagalba visuomenei ir aplinkai tikrai verta pagarbos ženklų.

Šiame renginyje dalyvavau pirmąsyk, atvažiavau dviračiu, vilkėdamas marškinėliais, kaip dera visuomenininkui. Nors verslo elitas nebuvo išsipuošęs frakais, Vilniaus Alma Mater Mažosis aulos aplinka, prezidento V.Adamkaus kalba, styginių kvarteto Mocartas sukūrė iškilmingą atmosferą. Kitais metais šiai progai tikriausiai teks traukti iš spintos kostiumą. Patiko tai, kad nemažai apdovanojumus gavusių įmonių vadovų pasirodė kuklūs, šviesūs, negražbyliaujantys žmonės - gerus darbus darbuotojams ir visuomenei darantys be didelių mokslų, iš širdies. O po renginio buvo smagu pabendrauti su senais draugais iš Jungtinių Tautų organizacijų šeimos, kolegomis nevyriausybininkais ir profsąjungiečiais, paspaust ranką ministrams ir garbių bendrovių vadovams. Ačiū Jungtinių Tautų vystymo programai už pakvietimą – ir dar kartą džiugu pasveikint pripažinimą gavusius geradarius ;)

Nenuostabu – artėja gegužės 2-ji – paskutinė diena, kai turime galimybę savo mėgstamai organizacijai skirti iki 2 procentų savo sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. Dalis žmonių suskumba savo 2% skirti vos išgirdę, kad VMI jau paruošė deklaracijas, dalis gi linkusi laukti paskutinio savaitgalio. Ši pastaroji atidėliotojų grupė (kuriai žinia priklausau ir aš) kaskart rizikuoja užlaužti VMI serverius ir neįšokti į benuvažiuojantį mokestinio gerumo traukinį. Paskutiniosios tikriausiai laukiame ne dėl to, kad neapsisprendžiame – tiesiog vis neprisėdame turėdami kitų reikalų.

Tad tegul šis įrašas būna paraginimu – prisėskime, nelaukime, nors liko dar pora savaitėlių. Per pietų pertrauką ar po darbo – viens du, ir bus baigta.  Jei galime – skirkime savo 2% “Maisto bankui”.

O kodėl skirti “Maisto bankui”, paklausite? Juk iš pažiūros atrodo, kad šiai organizacijai ir taip puikiai sekasi – paramos maistu surenkama vis daugiau, veikia keturi sandėliai, maistas renkamas ir dalinamas 28 miestuose, nuolat dirba 12 žmonių ir dešimt kart tiek savanorių. Pavydėtinas efektyvumas – už vieną rėmėjų skirtą litų suteikiama 13 Lt vertės maisto.

Tas tiesa. Bet tiesa ir tai, kad augant “Maisto banko” veikloms apimtims ir rezultatams, auga ir finansinės išlaidos. Maistui surinkti ir išvežioti reikia vis daugiau patalpų, degalų, samdomų koordinatorių. O finansinių rėmėjų nedaugėja. Priešingai, finansinės paramos “Maisto bankas” surenka ženkliai mažiau, nei paramos natūra.

Žinoma, sunkmečiu paramos gerokai sumažėjo apskritai. Bet reikia turėti omenyje, kad mūsų srityje itin smarkiai daugėjo žmonių, kuriems reikia pagalbos. Bedarbystei šokus nuo 4 iki mažne 20 proc., pernai paramos maistu prašė virš pusės milijono Lietuvos gyventojų.

Kita vertus, iš gyventojų pajamų mokesčio išskyrus PSD sumažėjo ir 2 procentų skiriama suma – nuo 73,5 mln. sumažėjo iki 39 mln. 

Sakysite – dabar visiems striuka… Vis gi “Maisto bankui” sunkiau nei kitiems dėl kelių priežasčių:

1. Rinkdamas paramą maistu, ”Maisto bankas” nevykdo lėšų rinkimo, ir tuo yra išskirtinis. Dėl to išskirtinumo ”Maisto banko” akcijų metu žmonės noriai aukoja maistą, už ką jiems šimtąkart dėkui.

2. “Maisto banko” klientai mums negali skirti savo “2%”. Dauguma paramos maistu gavėjų negauna pajamų, nuo kurių galėtų skirti 2%.  Antra vertus, daugeliu atveju ”Maisto banko” parama juos pasiekia per kitas socialines organizacijas, kurios suprantama renkasi 2% savo reikmėms.   

3. “Maisto bankas” yra labdaros fondas, neturi narių, kurie kaip pvz. Raudonam Kryžiui kasmet mokėtų nario mokestį, ar kas sekmadienį eidami į mišias aukotų bažnyčiai.

4. Galiausiai, ”Maisto bankas” neturi galimybės, kaip šuniukų ir kačiukų globėjai, kasdien siųsti dešimtis žinučių su jaudinančiais vaizdais ir pasakojimais. “Maisto banko” paramą absoliuti dauguma gauna per tarpininkus - 373 socialinių ne pelno organizacijų ir įstaigų tinklą. Tai šios organizacijos pasakoja nepasiturinčių šeimų, vaikučių, senelių, neįgaliųjų ar benamių iliustruotas istorijas. “Maisto banko” misija įpareigoja padėti pamaitinti žmones ten, kur jie gauna daugiau ir įvairesnių paslaugų.  

Todėl “Maisto bankui” išties sunku apeliuoti į visuomenę prašyti skirti savo 2%. Matome, kad kasmet daugiausiai 2% paramos susirenka pastovų TV eterį turintis “Bėdų turgus”, gyvūnų globėjai, ligoninės, gimnazijos, bei drausmingoji lenkų mažuma.   

Pernai žmonių skirto 2% dėka “Maisto bankas” gavo virš 37 tūkst. Lt. Ši nemaža suma leido subalansuoti transportavimo ir maisto surinkimo regionuose išlaidas. Žinoma, negalime lygintis su dešimteriopai daugiau gaunančiais čempionais.

Taigi – jei jau patys pervedėme “Maisto bankui” ar kuriai kitai organizacijai, gal galime pasiūlyti paremti “Maisto banką” savo bendradarbiams, draugams, giminei? Mums brangi ir reikalinga kiekvieno suprantančio ir remiančio ”Maisto banko” misiją bičiulio pagalba. Siūlau kelis variantus -

1. Išsiųskime elektroninę žinutę savo draugams. Gavęs draugo raginimą padėti ar paremti, aš rimčiau reaguoju, nei pamatęs reklamą. Užtektų paprastos žinutės, pvz.: “Sveiki - ar jau skyrėte savo 2 proc. pajamų mokesčio? Jei ne, kviečiu 2% skirti “Maisto bankui”. Kaip tą padaryti sužinosite užsukę į www.maistobankas.lt.”

2. Į savo el. pašto žinutės šabloną įsikelkime kvietimą paremti “Maisto banką”, pvz.: “Skirk savo 2% “Maisto bankui” – žr. www.maistobankas.lt“. Nežinote kaip? Nesidrovėkite, paklauskite klausimą komentare, ir bus atsakymas :)

3. Savo draugams išsiųskime SMS.

4. Facebook’o draugams pasiūlykime nuorodą, skirtą 2% paramai “Maisto bankui” – http://www.facebook.com/#!/maistobankas?sk=app_198730643493554.

Ačiū, gerieji draugai! Kartu mes galime žymiai daugiau! ;)

Galėtume pasakyti, kad įprasta yra ir kaskart nerimauti - ar surinksime pakakamai daug paramos? Ar pakankamai įtaigiai pakviesime žmones aukoti maistą nepasiturintiems? Ar pasiruošdami akcijai viską padarėme taip gerai, kaip įmanoma? Darbas iki išnaktų, spaudžiant grafikams ir išrikiuotoms užduotims – visuomenininkų kasdienybė.

Tik kodėl kaskart jaučiamės, tarsi pirmąsyk, tarsi ruošiamės svarbiausiam, didžiausiam gyvenimo įvykiui? Pažįstamas jausmas?

Šiemet kviesime gerus žmones paaukoti bent keletą būtiniausių produktų. Pernai matėme, kad žmonės noriai dalyvauja, tačiau aukoja po mažiau, renkasi pigiausius produktus. Suprantame – maistas pabrango, nes visi gali sau leisti paaukoti ne tik makaronų, bet ir konservą. Bet tų, kurie gali, prašysime primindami, kad blynams neužtenka vien miltų, reikia ir aliejaus, ir cukraus. Nes skurdas nesitraukia, nepasiturintiems padėti būtina, kol galutinai neišsilakstėme skalsesnės duonos ieškodami po pasvietes.

Akcijos dienomis maisto prekių parduotuvėse skambės kvietimai paaukoti maisto nepasiturintiems - maisto2.mp3 - juos nemokamai įgarsino “Renginių linija” (labai ačiū jiems :); be to, audio klipus transliuos radijo stotys “M-1″, “M-1 Plius” ir “Lietus” (didelis ačiū ir jiems :)

Šiemet informacinis akcijos draugas – portalas 15min.lt, o padėkos dovanėlių akcijos dalyviams parūpino agrofirma “Sėklos” – žemai jiems lenkiamės, dėkodami. 

Ką gi – laikrodžiai tiksi, ir po poros savaičių visi pakilsime į pačią tikriausią kovą su skurdu – kas parduotuvėje savanoriškai talkindamas, skrajutes dalindamas, o kas dalyvaudamas akcijoje ir aukodamas. Bus gerai!

PS – dėkojame spaustuvei “Infosiūlas“, net ir naktimis dirbančiai tam, kad suspėtume turėti akcijos plakatus, skrajutes ir kitą atributiką. Dėkojame mūsų savanorei Irenai už dizaino darbus, nenuilstančiai plušėjusiai prie kūrybinio konvejerio. Avansu dėkojame visiems savanoriams, savaitgalį pakuosiantiems akcijos atributiką siuntimui į 48 miestus -tuos siuntinius nuveš gerieji DPD.

Ilgiau nei metus penkių miestų viešo transporto stotelėse eksponuoti plakatai jau atitarnavo savo, atėjo metas juos pakeisti. Naujasis plakatas turėtų atkreipti visuomenės dėmesį į “Maisto banko” veiklą padedant pamaitinti skurstančius ir pakviesti gerus žmones mums padėti.

Žinome, kad Jūsų, mieli “Maisto banko” draugai, simpatikai ir savanoriai, yra daug kūrybingų, išmoningų, patirtį menuose, reklamoje ir rinkodaroje turinčių žmonių. Dar daugiau tokių bičiulių kiekvienas turime savo draugų tarpe. Tad kviečiu Jus pasukti savo galvas ir pateikti mums idėją naujajam ”Maisto banko” plakatui. Tokiu būdu mums nežmoniškai padėtumėte – būtume Jums labai dėkingi :)

Ilgasis savaitgalis – kada, jei ne dabar, geriausias metas ilgiau pasižvalgyti pro langą ir pasvajoti? Bičiuliai, jei kils gerų minčių, kaip galėtų atrodyti naujasis plakatas viešojo transporto stotelėse - brūkštelkite e-žinute vaidotas@maistobankas.lt - dėkojame Jums iš anksto.

 PS – O štai čia kelios jau realizuotos idėjos ;)

Apsisiautęs keliais paltais, mūvintis keliom kelnėm, ko gero net ir batus į batus įsimovęs - neskubriai krypuodamas maklinėjo snieginais senamiesčio šaligatviais. Ūsai ir barzdelė skysti, ir kokio klajojančio zen meisto, akys švietė keista šventai pamišusia šviesa. Kažkaip panašiai į a.a. brolio Gabrieliaus. Pajuodusiom rankom, kvepiantis vašku ir kalkėmis, blaivus.

Pašnekintas į klausimą “kaip einasi?” gana linksmai atsakė, kad neblogai, tik va valgyt nelabai ką yra. Jokio apsimestinio graudulio, primeluotų istorijų, jokio kaulyjimo. Įteikiau banknotą ir paspaudžiau šiltą ranką. Šiek tiek šnektelėjom, ką veikia, kur miega, bet iš nerišlios šnekos matyti, kad žmogus gyvena savam pasauly, kur nereikia ieškoti logikos ir ryšio. Bet gyvena, it koks dievo paukštelis, šiaip taip ką nors sau prasimanydamas.

Anksčiau sako mažne kiekvienas kaimas turėdavo savo durnelį keistuolį, juo rūpindavosi. Ubagais ir seniau, ir dabar eidavo visokie žmonės. Vieniems tai tampa gyvenimo būdu ir amatu, kiti didžiulės bėdos prispirti išeina į kelią. Vieną tokį nelaimėlį kadaise aprašė Biliūnas.

Aš vis dar stebiuosi, kaip pusamžiai, iš pažiūros dar dikti mėlynveidžiai vyrai geria šlamštą, rausiasi po šiukšlynus, apsileidžia ir socialiai serga taip, kad sunku juos ištraukti į “normalų” būvį. Sunku, bet įmanoma - ir tikriausiai yra gerų organizacijų, turinčių metodikas ir žinančių, kaip galima padėti tokiems vėl atsistoti ant kojų.

Bet yra ir tokių, nerehabilituojamų. Žodis “ubagas” kildintinas nuo slaviško убогий, kuris be tiesioginės skurdumo, vargingumo prasmės dar turi ir dievotumo, buvimui arti dievo. It kokie elgetaujantys vienuoliai, keliauja per pasaulį su lazda ir terba, palaimingi, dievai žino kokias maldas, mantras ar keistas istorijas burbuliuodami panosėj. 

Skirtingai nei kur Indijoje, mūsų žiemos tokiems varguoliams tikras išbandymas. Baigiantis darbo dienai ”Ernst&Young” atstovai po įmonės kalėdinio renginio į “Maisto banką” atvežė likusias dvi dėžes spurgų (ačiū jiems, sektinas pavyzdys visiems ;)

Pasišoviau spurgas nuvežti N.Vilnios nakvynės namų gyventojams. Ant šios įstaigos durų pasitinka liūdnas raštelis:

Spurgas priima du tvirtai sudėti socialiniai darbuotojai, svarstydami, kaip skanėstus reikės išdalinti 140 įstaigoje besiglaudžiančių benamių. Jiems savivaldybės dėka kas vakarą vežamas maisto davinys – tą vakarą kiekvienam teko po du kiaušinius su duona ir buljono stiklinė. Kitą dieną bus arbatos – o gaila, pamaniau, būtų smagu spurgas arbata užsigerti. Būk ramus, patikino socialiniai darbuotojai, jie čia išsiverda arbatos.

Pasižvalgiau po teritoriją – sniegas gražiai nuvalytas, matyt tarp 140 NN gyventojų užtenka dirbti galinčių ir norinčių žmonių. Turėdami kur pasigaminti maistą, juk galėtų patys ir duoną susiraikyti, ir kiaušinius ar arbatą išsivirti, sumuštinių sutepti – “Maisto bankas” juk galėtų tiekti maistą, ir už daug pigiau, nei savivaldybė moka verslininkams. Reiktų būtinai šią mintį aptarti su su naujuoju Vilniaus meru. 

Gerų švenčių – ir nepamirškime nesuvalgytu maistu pasidalinti su tais, kuriems likimas nėra toks maloningas, kaip mums ;)

Gailiuosi negalėjusi dalyvauti Vilniaus mero Raimundo Aleknos inauguracijos iškilmėse ir Kristoforų įteikimo ceremonijoje. Tuo metu atstovaudama Lietuvos skurdą mažinančių organizacijų tinklą dalyvavau Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų uždarymo renginiuose.

Pakeliui į Briuselį gavojau, ką pasakyčiau Kristoforo įteikimo proga. Pasakyčiau, kad šis įvertinimas skiriamas visiems “Maisto banke” dirbantiems žmonėms, šimtams, tūkstančiams savanorių, kurių pastangų dėka surinkti ir išdalinti įspūdingi kiekiai paramos maistu nepasiturintiems.

“Maisto banko” darbas sostinėje nebūtų įmanomas be dešimčių tūkstančių vilniečių paramos, kasmet “Maisto bankui” aukojančių maistą ar pinigus.

O didžiausią padėkos žodį turėčiau tarti “Maisto banko” rėmėjams ir draugams – verslo bendrovėms.

Dėkoju prekybininkams – visų pirma IKI parduotuvėms už kasdien atiduodamas tonas paskutinės galiojimo dienos maisto. Maximai, RIMI ir kitiems už bendrus projektus renkant maistą vargingiau gyvenantiems.

Ypatingai dėkoju mus lėšomis ir maistu nuo mūsų pirmųjų žingsnių remiantiems “Kraft Food Lietuva”; dosniems plėtros partneriams “Swedbank”; patalpas, transportą ir kitą pagalbą teikiantiems komunalininkams “City Service”; DPD, Statoil’ui, Mantingai, Girtekai, Vilniaus majonezui – visiems visiems, kurie mus remia.

Pridurčiau dar štai ką – norėčiau kreiptis į brangius mūsų miesto valdžios vyrus ir moteris. Jūs esate brangūs tikra to žodžio prasme – Vilniaus m. taryboje turime ne vieną milijonierių ir daug pasiturinčių garbių piliečių.

Suprantu, kad savivaldybei dabar sunkūs laikai, kad savivaldybė mus gali paremti įteikdama šitą gražią sunkią bronzos statulėlę.

Mieli garbūs Vilniaus valdžios vyrai ir moterys – padėkite mums padėti nepasiturintiems ne vien gražiais žodžiais ir padėkos ženklais – tapkite gerų darbų rėmėjais! Jūs tikrai galite!

Pasaulio turtingieji pakvietė savo kolegas milijonierius dalį savo užgyventų turtų skirti labdarai. Padėkimte tiems, kam likimas mažiau šypsosi, dabar! Ir dėkingi vilniečiai jums teiks statulėles ir medalius, o po mirties jūsų vardais vadins gatves, mokyklas, ligonines ir stadionus.

Širdingai ačiū už visų Jūsų gerą širdį!

PS – o kaip padėti rasite mūsų tinklalapyje internete ;)

Pirmiausia stebina, kad su įstatymo projektu neteikiamas aiškinamojo rašto projektas. Sunku yra spręsti, kokias konkrečias problemas siūlomas įstatymas išspręstų, ar užkirstų kelią jų atsiradimui.

Dar blogiau - atrodo, kad šis įstatymas galėtų dar labiau sukomplikuoti valdžios ir nevyriausybinių organizacijų santykius. Bet apie viską iš eilės.

Finansinė parama mūsų manymu tėra viena iš paramos rūšių. Teisės akte pateiktas finansinės paramos apibrėžimas tą tik ir sako, kad tai – parama. Todėl verčiau reikėtų praplėsti galiojantį Labdaros ir paramos įstatymą, nei kurti dar vieną paramos porūšį. Antraip turėsime makalynę, kaip kad buvo su nevyriausybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis. Be to, Labdaros ir paramos įstatyme galima – ar net būtina - būtų sureguliuoti ir paramos natūra (pirmiausia – patalpomis) teikimą. 

 Kyla klausimas, kas ir kokiu būdu realiai nustatinės, kuri organizacija yra grupinės naudos, kuri viešosios? Įtariu, kad šis bandymas skirstyti baigsis panašiai kaip “paramos gavėjo statuso” istorija, kai tą statusą be jokių pastangų gauna kiekviena NVO, kuri nori.

Kodėl numatyta į grupinės naudos organizacijas skirstyti tik turinčias narių asociacijas ir ko gero sodininkų bei namų bendrijas? Negi viešosios įstaigos teoriškai mažiau gali elgtis kaip savanaudiškos įmonės? Ir ką reiškia apibrėžimas, kad grupinės naudos organizacija veikia tik savo narių naudai. Tarkim, išspausdina tokia organizacija viešą straipsnį – ir nepaneigsi, kad naudos gavo jo skaitytojai, taigi ne tik nariai. Lengvas apėjimas.

Kodėl NVO apibrėžime nustatyta, kad valstybė ar savivaldybė negali turėti daugiau nei 1/3 balsų susirinkime? Kodėl ne 1/4 ar 2/5? Kas bus, jei iš keturių dalininkų du neateis į visuotinį susirinkimą – o iš dviejų atėjusių vienas bus savivaldybė – šiuo atveju ji turės 1/2 balsų?

Kurių velnių reikalinga prioritetinių veiklos sričių sąvoka. Jei viešosios naudos organizacijos yra tos, kurios veikia tik prioritetinėse srityse – kokios yra tos, kurios veikia neprioritetinėse? Grupinės naudos NVO apibrėžimas juk jų neapima. Jei prioritetai pasikeičia – kaip gali staiga iš viešiosios naudos organizacijos tapti grupinės? Kas nustatinės, kiek realiai organizacija veikia “prioritetinėje srityje”? Nes formalus popierinis veikimas jau pažįstamas iš “paramos gavėjo statuso”.

Įsivaizduokime, kaip pareigą “detalizuoti veiklos sričių, kurios atitinka valstybės remiamos veiklos sritis, sąrašą” vykdo tūlas ”valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojas” – tarkim Pagėgių ar Rietavo savivaldybės administracija. Arba pareigą vertinti nevyriausybinių organizacijų, pretenduojančių gauti finansinę paramą, atitiktį šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimams. Ar pareigą tvirtinti finansinės paramos teikimo tvarką: veiklos sritis, atitinkančias prioritetines valstybės remiamos veiklos sritis, nevyriausybinių organizacijų vertinimo kriterijus ir procedūras, paraiškos formą, lėšų skyrimo bei atsiskaitymo už panaudotas lėšas tvarką. Kas yra susidūręs, tas supras, kuo tai paprastai baigiasi.

Kadangi pirmenybę valstybinę paramą gaus tik prioritetinės veiklos organizacijos, tai arba sąrašas bus visaapimantis, arba organizacijos prisitempinės prie prioritetų, pasipildydamos įstatus ar pan. Nes abejoju, kad kas nors ras lėšų pastoviai tikrinti 15 000 subjektų realiai vykdytos veiklos realų atitikimą kas 3 metus besikeisiantiems prioritetams. Toks sumanymas yra tiksinti bomba.

5 str. 1 d. 2 p. – ta pati problema – veiklos rezultatų pirmaisiais veiklos metais nustatymas. Viena publikacija tinklalapyje jau yra rezultatas – kas nustatys, ar jis pakankamas? Jei taip, apribojimas beprasmis, nes apėjimas nesudėtingas. O štai tokios teisės akto normos įgyvendinimo tinkama priežiūra gali būti labai sudėtinga.

Kai kalbama apie pirmenybę viešosios naudos organizacijoms (5 str. 3 d.) gauti paramą – ar ši pirmenybė besąlygiška, neatsižvelgiant į pasiūlymų vertinimą? Ar taikoma tik tuo atveju, kai teikiami identiški pasiūlymai? 

Akivaizdžiai sudėtingesnė taps NVO atskaitomybė. Nors kalbama apie popierizmo mažinimą, formalus reikalavimas tiekti ataskaitas atlikti “nevyriausybinės organizacijos vykdomos visuomenei naudingos veiklos naudos gavėjų ar kitų kompetentingų subjektų įvertinimą” tik didint birokratinio darbo krūvį ir NVO, ir paramos teikėjo institucijoms. Kadangi abejoju, ar daugelis asignavimų valdytojų bus motyvuoti uoliai vykdyti naujas prievoles, reikia tikėtis apsčiai būsiant nesusipratimų ir incidentų.

Numatytas privalomas auditas (7 str. 4 d.) gal ir gerai, bet kyla klausimas – kas už jį mokės? O jei šią funkciją pavesime valstybės kontrolei – kaip išaugs jos krūvis? 

Taigi matyti, kad reikia atidžiai pasverti, kokį realų poveikį NVO ir valdžios sektoriams atneš naujos taisyklės. Mūsų manymu, svarstyklės kol kas svyra į neigiamo poveikio pusę. Bet diskutuokime, siūlykime geresnius variantus – gal ginčuose gims ta tiesa. Kaip sako liaudis – geriau devynis kartus pamatuok…