Pirmiausia SRD komitetas sureagavo į trijų MIALTNA dalinančių organizacijų (Caritas, Raudonojo Kryžiaus ir “Maisto banko”) pasirašytą laišką prašant skirti lėšų iš dalies kompensuoti kitąmet sumažėsiančią ES intervencinių maisto atsargų paramos nepasiturintiems programos MIALTNA paramą mažiausias pajamas turintiems asmenims. Vietoj dabar išduodamų per metus išduodamų 40 kg svorio 8-10 pavadinimų maisto produktų (kruopų, miltų, dribsnių etc.) kitąmet nepasiturintys gaus 4 kg maisto produktų, kuriuos gaminant naudojami pieno miltai – kondensuoto pieno, pyrago mišinio, trapučių.

Mes pasisakėme pirmieji, trumpai aptarę problemą siūlėme ne tik skirti lėšų kompensuoti MIALTNA praradimams, bet ir skirti lėšų maistui gelbėti ir tiekti ant nepasiturinčiųjų stalo, atkreipėme dėmesį į aukštą tokios veiklos kaštų efektyvumą.

SADM atstovai į tai reagavo sakydami, jog reikia sulaukti galutinio Briuselio sprendimo dėl MIALTNA programos teisinio reglamento – galutinis verdiktas bus paskelbtas gruody. Tačiau Žemės ūkio ministerijos atstovas patikino, kad stebuklo tikėtis kažin ar verta, nes 6 ES prieš buvusią dosnią tvarką nusistačiusios šalys jau kelis metus laikosi savo nuomonės ir greičiausiai jos nepakeis; o laukiant gruodžio rizikuojama pavėluoti į biudžeto svarstymo traukinį ir nesuplanuoti jokių lėšų MIALTNA pokyčiams kompensuoti.

Seimo nariai klausė, ar negalima rasti prašomų lėšų nepasiturinčių maitinimui organizuoti. SADM, ŽŪM atstovai tvirtino, kad neturi pinigų – esą ir taip visoms ministerijoms jau reikėjo susimažinti biudžeto poreikius 2 procentais, ir imti nebėra iš kur – be to naujiems pinigams skirti reikia teisinio pagrindo (patvirtinti naują programą). Finansų ministerijos atstovai sakė negalį niekuo padėti – esą Žemės ūkio ar Socialinių reikalų ministerijos turi ieškoti lėšų šiam tikslui. Greičiausiai klausimas dėl pinigų turi būti adresuotas Vyriausybei.

Komiteto posėdžio metu jo nariai A.Melianas ir A.Sysas “Maisto banko” siūlymą aktyviai palaikė, klausė kiek lėšų reikėtų gelbstint maistą. Mes sakėme, jog už 300 000 Lt paramos “Maisto bankas” galėtų surinkti ir išdalinti 4,2 mln. vertės maisto, kas leistų nepasiturintiems pavalgyti 2,6 mln. kartų (15 tūkst. asmenų visus metus nebereikėtų maistu rūpintis vieną dieną per savaitę).

Komitetas regis pritarė A.Meliano suformuluotam trijų punktų pasiūlymui -

1) pažeminti pajamų kartelę MIALTNA paramos gavėjams (iki 350 Lt pajamų vienas asmeniui),

2) prašyti vyriausybę ieškoti būdų skirti bent 10 mln. pirkti ilgo galiojimo maisto produktų iš Lietuvos gamintojų ir juos dalinti mažiausias pajamas turintiems,

3) prašyti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją parengti programą, skirtą remti paramos maistu rinkimą iš prekybos tinklų ir maisto gamintojų, tinkamą vartoti maistą gelbstint nuo išmetimo ir tiekiant nepasiturintiems.

Valstybės biudžeto projektas su Seimo pastabomis ir pasiūlymais bus grąžintas svarstyti Vyriausybei, kuri atsižvelgusi į pastabas ir atlikusi pakeitimus šį biudžetą Seimui tvirtinti teiks ko gero gruodžio mėnesį. Mes visomis išgalėmis sieksime pagelbėti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai rengti sprendimus skirti lėšų nepasiturintiems maitinti, jei tik bus politinė valia ir finansinės galimybės.

Turėkime vilties ir laikykime špygas, kad kiti metai nepasiturintiems nebūtų gerokai liesesni, nei šie.

Ta proga prisiminėme dosnų Širvintų rajone ūkį turintį Juozą Čeponį, paskambinusį “Maisto bankui” ir pasiūliusį paimti 17 abelnai užderėjusių moliūgų.

Vienas jų – tikras moliūgas-čempionas, svėręs beveik 90 kg! Galiūną pakelti pavyko dviems diktiems mūsų vyrams :)

Dovanoti moliūgai atiteko labdaros valgykloms ir kitoms valgį mažas pajamas turintiems klientams verdančioms socialinėms organizacijoms.

Supjaustę ir nepasiturintiems maitinti išdalinę daržovę-milžinę, ūkininko prašymu surinkome ir grąžinome moliūgo sėklas – kitąmet tikėsimės dar stambesnių “palikuonių” :)

Juozas pasirodė beesąs tikrai geros širdies žmogus. Vykdami į moliūgų lauką kalbėjomės apie tai, ką veikia “Maisto bankas” – pasiklausęs gerasis ūkininkas pažadėjo apklausti ir kaimynus, ar kas neturi per gausiai užderėjusio derliaus – obuolių, bulvių ar morkų – kuriuos galėtų skirti bėdžiams pamaitinti. Ačiū, Juozai!

O kad iš moliūgų gaunasi maistingas, naudingas ir gardus valgis, tikriausiai nė nereikia sakyti.

Taigi, jei helouvynui skobsite moliūgą, jo neišmeskite – pasikvieskite į svečius draugų ir išvirkite gardžią kreminę moliūgų sriubą ar makaronus su rozmarinais (ar šalavijais) pagardintais moliūgais – pirštus laižysite :) Skanaus!

Tačiau “vis dar pasitaiko” požiūris, kad labdaros organizacijos turi versti vien iš šv. Dvasios malonės, savanorių pagalbos savaitgaliais ir geraširdžių į aukų dėžutes įmestų centų.

Savaitgalį Lietuvos Caritas išplatino pranešimą apie galimai nutrūksiantį bendradarbiavimą su “Maisto banku”. Priežastimi tapo paramos maistu tvarkymo mokestis, kurį “Maisto bankas” įveda prašydamas paramą maistu gaunančias organizacijas solidariai prisidėti dengiant labdaros tiekimo sąnaudas.

Caritas vadovus papiktino socialinių paslaugų “komercializacija” – esą savanoriškai labdaros organizacijai nedera kalbėti apie mokesčius ar mokamas socialines paslaugas.

Žinoma, Caritas yra viena seniausių ir didžiausių organizacijų, ir jos atstovų nuomonę svarbu girdėti. Tačiau dauguma iš 150 “Maisto banko” paramą priimančių skurstančiais besirūpinančių organizacijų supratingai sutiko dalintis sąnaudų našta ir panašių klausimų nekelia.

XX a. 6 dešimtmetį prasidėjusi ne pelno sektoriaus transformacija 9 dešimtmetyje jau buvo vadinama ne pelno revoliucija, toli į praeitį nusviedusi vien išmalda gyvų labdaringų organizacijų įvaizdį. Tačiau ne vieną dar šokiruoja tai, kad ne pelno organizacijos išsilaiko ne privačių aukų dėka, o iš pajamų už teikiamas paslaugas, tame tarpe ir socialines.

Šiuolaikinės ne pelno organizacijos daug labiau panašios į verslo bendroves, nei į elgetaujančių vienuolių ordinus. Atidžiau pažvelgus, juk nevyriausybinės organizacijos irgi savotiškai perka ir parduoda paslaugas.  Savotiškai, nes dažnai tai nėra tiesioginis “parduodu klientui, o jis sumoka” – dažniausiai už klientą “sumoka” rėmėjai. Tik “pirkimą-pardavimą” mes vadiname kitaip – lėšų telkimu (fundraising) ir rėmimu.

Tiesą sakant, galima pasakyti dar radikaliau – rėmėjai iš labdaros organizacijų “perka” džiaugsmą darant gerą darbą ir sielos ramybę jį atlikus. Aukodami aplinkosaugininkams “perkame” švaresnę aplinką, o “gerumo dienose” perkame savotišką “draudimą”, kad ištikus bėdai mumis bus pasirūpinta taip gerai, kaip tik įmanoma.

Verslo rėmėjams gerus darbus darančios organizacijos “parduoda” geresnę reputaciją ar patrauklesnį prekės ženklą, geresnį mikroklimatą darbovietėse, kas galop bendrovėms padeda pasiekti geresnių savo veiklos rezultatų.

Visuomenė “perka” geresnį išsimokslinimą vaikams, geresnę senelių priežiūrą ar slaugą. Ir ne tiek svarbu, ar tai darome mokėdami mokesčius, apmokėdami pateiktą sąskaitą ar remdami aukomis. Net bažnyčia ir ta, nors tai kam nuskambės šventvagiškai, už aukas “parduoda” liturgines paslaugas.

Atsižvelgiant į paslaugų ypatingą pobūdį (viešąją naudą), ne pelno subjektai savo “verslui” gauna mokesčių lengvatas ir valstybės subsidijas bei kitokią paramą. Ir neapsirikime manydami, kad “ne pelno” reiškia pelno negaunantys ar neturintys – neretai pamirštama, kad NBA ar FIFA yra ne pelno organizacijos – tegu ir “vartančios” milijardus už milijonierių žaidimų kamuoliu organizavimą.

Ne pelno organizacijos yra ir didieji universitetai, muziejai, teatrai, ligoninės, vienuolynai ir bažnyčios. Didžiųjų pasaulio labdaros organizacijų biudžetai irgi gali nustebinti savo dydžiu. Sudėjus 22 šalių ne pelno sektoriaus ekonominę galią, gautųsi šalis, savo BNP dydžiu panaši į Jungtinę Karalystę ar Italiją.

Septintame dešimtmetyje sukurtas “Maisto banko” veiklos modelis remiasi paprastu principu – racionaliai panaudoti maisto perteklių ir perskirstyti jį tiems, kas kenčia nepriteklių (resource recycling). Išmetamo maisto kiekiai yra bedieviškai dideli, o net turtingiausiose šalyje skursta šokiruojančiai daug žmonių. Šį maistą išgelbėti reikia milžiniškų pastangų, geros infrastruktūros ir daug sąnaudų. Tačiau išgelbėto maisto vertė ir suteikta parama gali būti keliolika kartų didesni.

Džiaugiamės tuo, kad padedami supratingų bendrovių ir gerų žmonių kasmet surenkame ir nepasiturintiems išdaliname vis daugiau maisto. Dalindamiesi šio darbo kaštus su paramą gaunančių socialinių organizacijų tinklu mes galėsime ne tik pasiekti dar didesnių rezultatų, bet ir užtikrinti sklandesnį darbo organizavimą.

Paramos tvarkymo mokestį kaip solidarų būdą dalintis išlaidas taiko daugelis pasaulio maisto bankų. Finansinis paramos gavėjo indėlis taip pat užtikrina didesnę gavėjų motyvaciją ir efektyvų gautos paramos panaudojimą.

Prieš kurį laiką prie kaštų solidaraus pasidalinimo principo perėjęs britų maisto bankas “FareShare” yra sulaukęs nemaža pagyrų už efektyvų veiklos organizavimą. Beje, “FareShare” vadovas Tony Lowe įspėjo, kad pereinant prie mokesčio kelios organizacijos gaunamos paramos maistu gali atsisakyti. Tačiau daugelis jų netrukus sugrįžta, sakė mums Tony, supratusios maisto banko paramos teikiamą vertę sau ir klientams.

“Maisto bankas” – tai atvira ir dinamiška, siekianti efektyviai dirbti organizacija. Tikiu, kad vykdomos permainos padės mums drauge su partneriais ir rėmėjais smarkiau kovoti su nepritekliumi ir maisto švaistymu. Ir labai to linkiu!

Ne kartą esame rašę apie tai, kad jos dažniausiai įsimeta atkeliavusios pakuotėse su kruopomis (o ne iš paramos maistu dalytojų sandėlių, kaip kitąsyk klaidingai manoma).

Portale alfa.lt aptikome gerą straipsnį, kur VMVT maisto produktų inspektorė L.Herbstė ir “Kraft Foods Lietuva” atstovė R.Bagdonienė dalinasi patarimais, kaip šių nepageidaujamų kenkėjų atsikratyti.

O gal Jūs žinote kitų, geresnių būdų, kaip maistą apsaugoti nuo sparnuotų smaližių? Pasidalinkite ;)

Kaune “Samsono” parduotuvės kasoje prieš mane pirkęs senukas nusipirko šiek tiek kiaulienos inkstų, sumokėjo 1,14 Lt. Parduotuvėse ne tiek daug prekių, kurias nusipirktum už vieną litą. Pigiausių makaronų, kruopų pakelis, batonas, varškė ar pienas kainuoja daugiau.

Žodžiu, turėdamas litą nepavalgysi – tiesa?

Bet išeitis yra. “Maisto bankas” už kiekvieną gautą litą suteikia paramos maistu už visus 14 Lt. Nė nereikia sakyti, kad už tiek neblogai pavalgytum miesto kavinėje, o ir parduotuvėje  jau galėtum šio bei to nupirkti.

Žinoma, parama maistu skirta nepasiturintiems. Vieną kartą pavalgyti žmogui pakanka apie 400 g baltymų, angliavandenių ir riebalų. Tokie vieni pietūs ar vakarienė kainuotų apie 1,60 Lt.

Vadinasi, už vieną litą “Maisto bankas” gali žmogų pamaitinti 8 kartus!

Toks maisto bankų efektyvumas žinomas daugelyje šalių - jį lemia savanorių nudirbami darbai ir dosnios geraširdžių žmonių ir socialiai atsakingų bendrovių (tokių, kaip prekybos tinklas "IKI") finansinė parama.

Žinoma, labai malonu į "RIMI" parduotuvėse stovinčią "Maisto banko" dėžę įmesti pakelį makaronų ar dėžutę konservų. Jausmas, kad padedu mažiau sėkmingam žmogui, kaskart aplanko, kai "MAXIMOJE" prie savo pirkinių pridedu 3 Lt obuolio formos žetonėlį.

Pasiskaičiavau, kad "Maisto bankui" tokiu būdu kas mėnesį paremiu +/- 30 Lt. Keli pakeliai miltų, kruopų ar makaronų, pora konservų ir butelis aliejaus - tiek maisto tikrai užtektų pavalgyti keliasdešimt kartų.

Tačiau jei tuos pinigus tiesiog pervesčiau  "Maisto bankui", nepasiturinčius būtų galima pamaitinti net 240 kartų!

Akivaizdu, kad finansinė parama "Maisto bankui" yra kelis kart naudingesnė ir efektyvesnė, nei tiesiog nupirkti maisto.

Nežinau, kaip Jums, bet man tapo aišku - pasinaudosiu savo e-banko periodinio pavedimo galimybe ir kas mėnesį "Maisto banką" remsiu pinigais.

Ir nors suma kukli, bet jos filantropinė galia taps daug didesnė, nei mano kišenė galėtų pakelti, jei nuspręsčiau tiek maisto pirkti ir aukoti pats. Ką į tai Jūs?

Galite paklausti – kokio velnio reikėjo belstis į rokerių vakarušką ir ten rinkti paramą?

Pirmiausia – nepaisant sėkmingo darbo renkant paramą maistu, kasmet susiduriame su nemažais iššūkiais dengiant būtinas veiklos išlaidas (kuras, nuoma, ryšys, algos), tad prašome paramos kiekviena įmanoma proga. O darbuotis roko festivaliuose pabandyti nusprendėme paakinti kaimynų lenkų pavyzdžio.

Mūsų septyniukė dviem iki lubų pakrautais ekipažais atvyko penktadienį – pasistatėme Žirmūnų liberalų maloniai paskolintą oranžinę palapinę (didžiulis ačiū jiems!) ir ėmėme kviesti festivalininkus dalyvauti “Maisto banko” loterijoje.

Simboliškai parėmus “Maisto banką”, buvo galima išbandyti savo laimę traukiant loterijos bilietėlį. Vieni laimėjo “Maisto banko” lipdukų ar magnetuką, kiti – stiklinę naminės giros ar gabalėlį savanorių iškepto pyrago su arbata. Didelę paklausą turėjo skaniausi loterijos prizai – obuoliai ir apelsinai – už šias specialiai šiam renginiui dovanotas gėrybes dėkodami žemai lenkiamės “IKI” prekybos tinklo Panevėžio logistikos centrui ir bendrovei “Augma”.

Žmones itin džiugino išlošti “Maisto banko” draugo” marškinėliai bei drobiniai maišeliai, tačiau tikroji kova vyko dėl trijų “Sveikatiados” tinklinio kamuolių ir didžiojo prizo – vakarienės dviems su virtuvės guru Beata Nicholson :)

Stebino sėkmės džentelmenai. Vienas tokių traukdamas tris bilietus gavo dvejus marškinėlius (sau ir draugei) bei mūsų stilingąjį shopping’o maišelį. Tačiau visus pritrenkė tikras laimės kūdikis, pirmuoju  bandymu ištraukęs vakarienę su Beata. Kadangi žmogus ne vilnietis, jam pageidaujant prizą iškeitėme į kamuolį. Po kurio laiko vyras sugrįžo išmėginti laimę darsyk – ir dviem kartais ištraukė marškinėlius ir maišelį.

Aukojo žmonės įvairiai – kas keliasdešimt centų baltais (pasitaikė ir latviškų), o kas negailėjo ir dvidešimtinės. Į mūsų aukų dėžutę skambančių metė ir viena kita garsenybė. Vienas vaikinas loterijoje dalyvavo tol, kol jam pavyko ištraukti išsvajotą bilietą su užrašu “kamuolys”. Į savo palapinę atkaklusis dalyvis grįžo pasidabinęs visa įmanoma “Maisto banko” draugo ekipiruote ir sočiai atsigėręs mūsų giros.

Malonu buvo girdėti “Maisto banko” adresu sakomus komplimentus. Smagu buvo prie oranžinės palapinės sutikti ir “Maisto banką” remiančių bendrovių – “Swedbank”,”Barclays TC”, “M-1″, “Eugesta” – darbuotojus. Na, o abejones dėl būtinybės remti skurstančius išdėstė vos pora skeptikų. Džiaugėmės įsikūrę arti Lofto scenos (ir žavingų keturkojų paviljono) – eidami atsigerti alaus ,muzikos mylėtojai neretai stabteldavo ir prie mūsų palapinės.

Puikus oras, šiltas ežeras, draugiški paviljonai kaimynystėje…. Išties nedaug kas galėtų pasigirti galimybe vienu metu ir dirbti, ir klausytis koncertų (juolab, kad ir šalia groję muzikantai buvo neprasti). O ir iki pagrindinės scenos buvo ranka paduoti – tad matėme ir Skampus su Bix’ais, ir garsiuosius Blaze Bailey ar visų laukiamus Guano Apes. Ypatingai pažymėsime prietelių G&G Sindikato pasirodymą – jų koncertas (dažnam netikėtai) buvo be abejonės geriausias.

Paramos rinkimo akcija pavyko: dviejų dienų derlius – 1009 litai su galu! Žinoma, tai nebūtų įmanoma be PUIKIŲ mūsų savanorių Daivos, Eriko, Rimos ir Tomo – žavūs ir drąsūs, jie prikalbindavo dalyvauti loterijoje net tuos, kurie vargu ar patys sugalvotų ką nors paremti. Turint omenyje, kad vienas litas “Maisto banke” pavirsta 14 Lt vertės parama maistu nepasiturintiems – tai nuostabus rezultatas.

Ar buvo minusai? Nebent nepatiktų iki paryčių plokšteles sukančių Metal on Metal kaimynystė (nuo jų žemė drebėjo tikra to žodžio prasme). Supratome, kad į festivalį be reikalo atsivežėme projektorių su ekranu; mažai ką domino ir mūsų metinės ataskaitos (išimtis čia buvo per Guano Apes koncertą mus ilgokai apie galimybę savanoriauti klausinėjusios dvi jaunos merginos :) Na, kitą kartą jau geriau žinosime tuos do’s and don’ts.

Išvada: tikrai bandysime tokiu būdu paramą rinkti ir vėl. Jei norite savo jėgas šiame reikale išbandyti ir Jūs – rašykite ar skambinkite mums.

NUOŠIRDUS AČIŪ VISIEMS GALAPAGUOSE PARĖMUSIEMS “MAISTO BANKĄ”!

PS – daugiau užfiksuotų mūsų nuotykių Galapaguose akimirkų rasite čia arba mūsų puslapyje Facebook’e.

Galėtume pasakyti, kad įprasta yra ir kaskart nerimauti - ar surinksime pakakamai daug paramos? Ar pakankamai įtaigiai pakviesime žmones aukoti maistą nepasiturintiems? Ar pasiruošdami akcijai viską padarėme taip gerai, kaip įmanoma? Darbas iki išnaktų, spaudžiant grafikams ir išrikiuotoms užduotims – visuomenininkų kasdienybė.

Tik kodėl kaskart jaučiamės, tarsi pirmąsyk, tarsi ruošiamės svarbiausiam, didžiausiam gyvenimo įvykiui? Pažįstamas jausmas?

Šiemet kviesime gerus žmones paaukoti bent keletą būtiniausių produktų. Pernai matėme, kad žmonės noriai dalyvauja, tačiau aukoja po mažiau, renkasi pigiausius produktus. Suprantame – maistas pabrango, nes visi gali sau leisti paaukoti ne tik makaronų, bet ir konservą. Bet tų, kurie gali, prašysime primindami, kad blynams neužtenka vien miltų, reikia ir aliejaus, ir cukraus. Nes skurdas nesitraukia, nepasiturintiems padėti būtina, kol galutinai neišsilakstėme skalsesnės duonos ieškodami po pasvietes.

Akcijos dienomis maisto prekių parduotuvėse skambės kvietimai paaukoti maisto nepasiturintiems - maisto2.mp3 - juos nemokamai įgarsino “Renginių linija” (labai ačiū jiems :); be to, audio klipus transliuos radijo stotys “M-1″, “M-1 Plius” ir “Lietus” (didelis ačiū ir jiems :)

Šiemet informacinis akcijos draugas – portalas 15min.lt, o padėkos dovanėlių akcijos dalyviams parūpino agrofirma “Sėklos” – žemai jiems lenkiamės, dėkodami. 

Ką gi – laikrodžiai tiksi, ir po poros savaičių visi pakilsime į pačią tikriausią kovą su skurdu – kas parduotuvėje savanoriškai talkindamas, skrajutes dalindamas, o kas dalyvaudamas akcijoje ir aukodamas. Bus gerai!

PS – dėkojame spaustuvei “Infosiūlas“, net ir naktimis dirbančiai tam, kad suspėtume turėti akcijos plakatus, skrajutes ir kitą atributiką. Dėkojame mūsų savanorei Irenai už dizaino darbus, nenuilstančiai plušėjusiai prie kūrybinio konvejerio. Avansu dėkojame visiems savanoriams, savaitgalį pakuosiantiems akcijos atributiką siuntimui į 48 miestus -tuos siuntinius nuveš gerieji DPD.

Ilgiau nei metus penkių miestų viešo transporto stotelėse eksponuoti plakatai jau atitarnavo savo, atėjo metas juos pakeisti. Naujasis plakatas turėtų atkreipti visuomenės dėmesį į “Maisto banko” veiklą padedant pamaitinti skurstančius ir pakviesti gerus žmones mums padėti.

Žinome, kad Jūsų, mieli “Maisto banko” draugai, simpatikai ir savanoriai, yra daug kūrybingų, išmoningų, patirtį menuose, reklamoje ir rinkodaroje turinčių žmonių. Dar daugiau tokių bičiulių kiekvienas turime savo draugų tarpe. Tad kviečiu Jus pasukti savo galvas ir pateikti mums idėją naujajam ”Maisto banko” plakatui. Tokiu būdu mums nežmoniškai padėtumėte – būtume Jums labai dėkingi :)

Ilgasis savaitgalis – kada, jei ne dabar, geriausias metas ilgiau pasižvalgyti pro langą ir pasvajoti? Bičiuliai, jei kils gerų minčių, kaip galėtų atrodyti naujasis plakatas viešojo transporto stotelėse - brūkštelkite e-žinute vaidotas@maistobankas.lt - dėkojame Jums iš anksto.

 PS – O štai čia kelios jau realizuotos idėjos ;)

Gailiuosi negalėjusi dalyvauti Vilniaus mero Raimundo Aleknos inauguracijos iškilmėse ir Kristoforų įteikimo ceremonijoje. Tuo metu atstovaudama Lietuvos skurdą mažinančių organizacijų tinklą dalyvavau Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų uždarymo renginiuose.

Pakeliui į Briuselį gavojau, ką pasakyčiau Kristoforo įteikimo proga. Pasakyčiau, kad šis įvertinimas skiriamas visiems “Maisto banke” dirbantiems žmonėms, šimtams, tūkstančiams savanorių, kurių pastangų dėka surinkti ir išdalinti įspūdingi kiekiai paramos maistu nepasiturintiems.

“Maisto banko” darbas sostinėje nebūtų įmanomas be dešimčių tūkstančių vilniečių paramos, kasmet “Maisto bankui” aukojančių maistą ar pinigus.

O didžiausią padėkos žodį turėčiau tarti “Maisto banko” rėmėjams ir draugams – verslo bendrovėms.

Dėkoju prekybininkams – visų pirma IKI parduotuvėms už kasdien atiduodamas tonas paskutinės galiojimo dienos maisto. Maximai, RIMI ir kitiems už bendrus projektus renkant maistą vargingiau gyvenantiems.

Ypatingai dėkoju mus lėšomis ir maistu nuo mūsų pirmųjų žingsnių remiantiems “Kraft Food Lietuva”; dosniems plėtros partneriams “Swedbank”; patalpas, transportą ir kitą pagalbą teikiantiems komunalininkams “City Service”; DPD, Statoil’ui, Mantingai, Girtekai, Vilniaus majonezui – visiems visiems, kurie mus remia.

Pridurčiau dar štai ką – norėčiau kreiptis į brangius mūsų miesto valdžios vyrus ir moteris. Jūs esate brangūs tikra to žodžio prasme – Vilniaus m. taryboje turime ne vieną milijonierių ir daug pasiturinčių garbių piliečių.

Suprantu, kad savivaldybei dabar sunkūs laikai, kad savivaldybė mus gali paremti įteikdama šitą gražią sunkią bronzos statulėlę.

Mieli garbūs Vilniaus valdžios vyrai ir moterys – padėkite mums padėti nepasiturintiems ne vien gražiais žodžiais ir padėkos ženklais – tapkite gerų darbų rėmėjais! Jūs tikrai galite!

Pasaulio turtingieji pakvietė savo kolegas milijonierius dalį savo užgyventų turtų skirti labdarai. Padėkimte tiems, kam likimas mažiau šypsosi, dabar! Ir dėkingi vilniečiai jums teiks statulėles ir medalius, o po mirties jūsų vardais vadins gatves, mokyklas, ligonines ir stadionus.

Širdingai ačiū už visų Jūsų gerą širdį!

PS – o kaip padėti rasite mūsų tinklalapyje internete ;)

Tad nuoširdžiai sveikiname Jus, “Maisto banko” savanoriai ir talkininkai! Dėkojame visiems, aukojantiems savo laiką ir padedantiems rinkti ir dalinti paramą maistu! Žemai lenkiamės ir tūkstančiams “Maisto banko” akcijos savanorių, įvairiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose talkinusių renkant nepasiturintiems aukojamą maistą! 

Širdingas ačiū Jums visiems ir kiekvienam! :)

O tuos, kurie norėtų tapti ”Maisto banko” savanoriais, mielai kviečiame į savo būrį!