Maisto bankas

Kai su garsia kulinare ir TV laidų vedėja Beata Nicholson ėmėme kalbėti apie naują būdą rinkti lėšas nepasiturinčių maitinimui, išgirdome tiesmuką klausimą, atsakymą į kurį tarsi visi žino – “kam “Maisto bankui” reikia pinigų, ir kaip juos panaudosime”.

Taip pajutome, kad esamiems ir potencialiems rėmėjams ne visada “savaime aišku”, kodėl mums reikalinga parama, ką už ją padarome, kodėl remti litais taip pat svarbu, kaip ir maistu. Todėl pabandėme ant popieriaus į šį klausimą atsakyti taip, kaip paaiškintumėme bet kuriam bičiuliui ar bičiulei:

Dažnai sulaukiame klausimų, ar „Maisto bankui“ reikalinga finansinė paramą, jei mes gauname ir daliname maistą. Žmonės teiraujasi, kaip mums pavyksta už 10 Jūsų paaukotų litų keturių asmenų šeimą išmaitinti net penkias dienas. Juos stebina, kad kiekvienas „Maisto bankui“ paaukotas litas pavirsta 14 Lt vertės parama maistu tiems, kam sunku sudurti galą su galu.

Pirmiausiai pabrėžkime, kad „Maisto banko” kovoja su skurdu stengdamasis mažinti maisto švaistymą. Kasdien “Maisto banko” darbuotojai ir savanoriai bendrauja su maisto gamintojais ir prekybininkais siekdami, kad kuo daugiau tinkamo vartoti, bet netinkamo parduoti maisto būtų ne sunaikinama, o perduodama ant nepasiturinčiųjų stalo.

Kiekviena nauja įmonė, nusprendusi nebenaikinti maisto, svariai prisideda prie kovos su skurdu, nes nepatirdama didelių kaštų atiduoda vargingųjų maitinimui dešimtis, šimtus ir net tūkstančius tonų tinkamo vartoti maisto.

Kai “Maisto banko” darbuotojams pavyksta įtikinti gamintoją ar prekybininką maisto nebenaikinti, tada prasideda paramos maistu organizavimo rutina. Reikia profesionaliai vesti apskaitą, deklaruoti gautą ir išdalintą paramą Valstybinei mokesčių inspekcijai, paramos davėjui rengti ataskaitas apie jo suteiktos paramos maistu panaudojimą. Žodžiu, tai nemažas darbas.

„Maisto banko” „popierius“ tvarko keli profesionalūs darbuotojai  (finansininkas, paramos koordinatoriai) ir būrys jiems talkinančių savanorių. „Maisto banko” padalinių veiklą Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje  koordinuoja keturi darbuotojai – kukliems jų atlyginimams irgi reikalinga Jūsų finansinė parama. Kas mėnesį vienam darbuotojui „į rankas” sumokant kiek daugiau nei 1000 Lt, jis sugeneruoja 50 tonų 200 000 litų vertės maisto. Tiek maisto leidžia nepasiturinčiuosius pamaitinti 125 000 kartų! Taigi, tai labai efektyvus būdas panaudoti kiekvieną Jūsų paramai skiriamą litą.

31 mieste „Maisto banko“ sandėliuose ir maisto dalijimo punktuose kasdienius darbus padeda nuveikti virš šimto savanorių. „Maisto banko“ sandėliuose didžiuosiuose miestuose dirba penki samdomi vairuotojai- sandėlininkai. Jie užtikrina, kad parama maistu iš rėmėjų būtų surenkama operatyviai ir laiku. Kas rytą „Maisto banko“ automobiliai važiuoja į 98 prekybos tinklo „IKI“ parduotuves ir surenka paskutinės dienos galiojimo maistą, kurį dar iki pietų išdaliname nepasiturintiems ir juos globojančioms socialinėms organizacijoms.

Vien kurui vežant maistą į dalinimo punktus pernai išleidome 56 000 Lt. Mums labai reikalinga Jūsų parama degalų įsigijimui, nenaujų automobilių priežiūrai ir remontui, privalomam draudimui.

***

Taigi, atsakymas į Jūsų klausimą „Kur „Maisto bankas” naudos paaukotas lėšas?“ yra paprastas – jos bus naudojamos paramos maistu organizavimui nepasiturintiems. Lėšos organizuojant paramą maistu reikalingos transportavimui (kurui, mašinų priežiūrai, vairuotojų atlyginimams), sandėliavimui (nuomai, komunalinėms paslaugoms), ryšiams ir administravimui (važtaraščių ir ataskaitų rengimui, apskaitai, paramos paieškai).

Maisto nepasiturintiems remti „Maisto bankas“ niekada neperka, bet kreipiasi į verslo įmones, kad šios nenaikintų maisto, arba kviečia visuomenę paaukoti. Jūsų finansinė parama leidžia mums vargingai gyvenantiems žmonėms patiekti dešimt kartų daugiau maisto, nei galėtumėte nupirkti parduotuvėje.

Na, o jei dar paklaustumėte – kas yra tie, kuriems Jūs padėsite paremdami „Maisto banką“, ar tikrai parama maistu yra reikalinga – atsakysiu pateikdama pavyzdį. Neseniai „Maisto banko“ pašto dėžutėje radome keturių vaikų mamos klaipėdietės Linos Petrikienės laišką. Ji rašo, kad „Maisto banko“ paramos dėka jos šeima galėjo paragauti maisto produktų, kuriuos matydavo parduotuvėje, bet niekada negalėdavo įsigyti. Svarbiausia, rašo Lina, kad gaudama paramą maistu ji sutaupo pinigų vaikų rūbams ir avalynei. Sumažėjus šeimos išlaidoms maistui, ji galėjo nupirkti šiemet gimnaziją baigusiam sūnui išleistuvių kostiumą ir batus.

Žymės: "Kviečiu į svečius", "Maisto bankas", Beata Nicholson, Parama "Maisto bankui"