Maisto bankas

Labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas” (toliau MB) spalio 12 dieną tapo Europos  Maisto bankų federacijos nariu. Manau, kad skaitytojams bus įdomu sužinoti apie maisto bankus Europoje.

Prieš porą metų teko lankytis Prancūzijoje, kur Maisto bankų veikla jau turi senas tradicijas ir platų organizacijų tinklą. Visoje šalyje veikia 79 Maisto bankai, per kuriuos Prancūzijoje kasmet išdalinama 140 000 tonų produktų. Kaip ir mūsų Maisto bankas (kol kas vienintelis Lietuvoje), šios organizacijos maisto fiziniams asmenims nedalina, jų rūpestis – surasti produktus ir juos išdalinti organizacijoms, kurios rūpinasi skurstančiais. Dažniausiai tai neįgaliųjų asmenų, vienišų senelių, gausių šeimų bendrijos, emigrantų bei religinės bendruomenės, kurios turi skurstančiųjų asmenų sąrašus ir atsako už maisto dalinimą fiziniams asmenims.

Skirtingai negu mūsuose, Prancūzijoje veikia platus labdaros valgyklų tinklas, kur alkstantys gali ateiti kasdien pavalgyti sriubos ar kitokio šilto maisto. Maisto tiekimas tokioms valgykloms yra prioritetinis Prancūzijos  Maisto bankų uždavinys.

Žvelgiant į Prancūzijos Maisto bankus galima jiems pavydėti. Jų sandėliai panašūs į Lietuvos prekybos centrų sandėlius, jie turi gerą pakrovimo ir transportavimo įrangą, šaldytuvus, įrengtas kontoras. Organizacijose dirba pakankamai darbuotojų ir skaitlingi būriai bendruomenės savanorių.

Turėdami didelį įdirbį Prancūzijos Maisto bankai gauna nemažą valdžios palaikymą. Kasmet Prancūzijos vyriausybė skiria lėšų sandėliavimo patalpų išlaikymui, transportavimo išlaidoms padengti, bendradarbiaujant su Europos sąjungą nuperka ir perduoda Maisto bankams perteklinius rinkos produktus. Taip pat ženklią paramą Maisto bankai gauna iš savivaldybių bei apskričių administracijų. Produktais bei aukomis remia vietiniai ūkininkai bei verslininkai.

Nemažą Maisto banko dalinamo maisto dalį sudaro produktai, surinkti prekybos centruose kasmetinėse maisto rinkimo akcijose “Nupirk produktą Maisto bankui”. Tai visos Europos renginys, vykdomas Europos Maistų bankų federacijos kiekvienų metų paskutinįjį lapkričio mėnesio savaitgalį. Tai pilietiškumo akcija, į kurią kviečiami ir Lietuvos gyventojai.

Prancūzijos Maisto bankai gali pasidalinti vertinga bendradarbiavimo patirtimi su prekybos tinklais ir restoranais. Pavyzdžiui, Paryžiaus miesto Maisto bankas organizuoja kasdieninį maisto rinkimą tam sutelkdamas savanorių komandas. Savanoriai kartu su Maisto banko darbuotojais gerai pritaikytais automobiliais kasdien pervažiuoja per prekybos centrus ir surenka likusį dar tinkamą vartoti maistą ir ji perduoda Maisto bankui. Tai geras prekybos centrų, visuomenės ir Maisto banko bendradarbiavimo pavyzdys.

Patirtis Prancūzijoje parodė, kad didelius darbus gali atlikti gerai motyvuoti savanoriai. Prancūzijoje lankiausi kelių miestų maisto bankų organizacijose ir visose jų, didžiąją dirbančiųjų dalį sudarė pagyvenę žmonės, dirbantys savanoriškai. Tiesa, sutikau ir savanoriaujančių studentų, tačiau jų skaičius nebuvo gausus.

Prancūzijos Reimso mieste Maisto bankui šiuo metu vadovauja savanoris – buvęs įmonės direktorius, turintis ilgametę vadybos patirtį. Savanorių šalia jo yra ir daugiau. Jie bando savo įgytą darbinę patirtį ir išmintį atiduoti labdaros organizacijoms ir džiaugiasi galėdami pasiekti čia gerų rezultatų. Be to, išėję į pensiją prancūzai negali nieko neveikti, kai yra kupini jėgų ir patirties, kuri taip reikalinga visuomeninėse organizacijose.

Šiuo metu Reimso Maisto banke dirba 15 žmonių , iš jų – tik 5 atlyginimą gaunantys (etatiniai) darbuotojai. Paryžiaus Maisto banke – 30 dirbančiųjų, tačiau iš jų tik 6 apmokami (etatiniai) darbuotojai. Maisto banke jie bendrauja, planuoja ir siekia rezultatų nesvarbu, ar darbas yra mokamas, ar savanoriškas. Pastebėjau, kad prancūzai mėgsta būti kolektyve ir bendrauti dirbdami. Pietų metu visi susėda prie stalo ir kartu užkandžiaudami aptaria darbo reikalus. Visas pietums skirtas maistas yra Maisto banko dovanojams savanoriams, kaip atpildas už darbą. Kartais ir vynas taip pat (nebūtų prancūzai) :).

Manau, kad labai svarbu būtų mums pasimokyti kaip pasikviesti į savo organizacijas savanorių. Esu tikra, kad yra daug pagyvenusių vienišų, ką tik palikusių savo darbo vietas senjorų, kurie su malonumu dirbtų visuomeninėse organizacijose bent kelias valandas per dieną ar savaitę. Manau ir mūsų Maisto banke jie galėtų atrasti savo naują kolektyvą, sutiktų bendraminčių su kuriais kartu galėtų atlikti taip naudingą visuomenei darbą. Reikia tik juos surasti ir pakviesti. Tai yra labai svarbus momentas.

Mes Lietuvoje dar nemokame susitelkti savo bendruomenėse. O iš kitos pusės ir mūsų visuomeninės organizacijos yra šiandien per daug uždaros, dirba izoliuotai ir todėl dažnai neranda atgarsio ir palaikymo visuomenėje. Dauguma mano sutiktų prancūzų savanorių pasakė, kad jie vertina, jog juos asmeniškai pakvietė ateiti į organizaciją ir pagelbėti savo darbu kelioms valandoms per savaitę. Pasirodo, žmones šildo jausmas, kad jie reikalingi. Taip jie vėl atranda savo kolektyvą, kur vertinama jų patirtis ir žinios. Tai neabejotinai naudinga abiems pusėms.

Gal ši mano žinutė galėtų pasitarnauti kaip kvietimas ateiti ir įsilieti į Maisto banko kolektyvą, kuris dirba didžiulius darbus kovodamas su skurdu ir alkiu bei maisto švaistymu Lietuvoje. Darbų čia yra daug, o ištekliai neleidžia turėti daug samdomų darbuotojų. Šiuo metu čia dirba keli apmokami darbuotojai ir keletas savanorių, vienas iš jų itin atsidavęs Maisto bankui. Gerų darbų čia padaroma neįtikėtinai daug. Dar daugiau yra idėjų, kurios galėtų būti įgyvendinamos, jei būtų daugiau palaikymo ir paramos iš visuomenės.
Maisto banko valdybos narė Loreta Zakarevičienė

Žymės: Bendradarbiavimas, Iniciatyvos, Savanorystė, Solidarumas