Kaip suprantu, taktika rinkti maistą, o ne pinigus, yra maisto bankų išbandyta per kelis dešimtmečius, ir ji matyt pasiteisina. Deimantė gal vėliau papasakos apie planus rinkti paramą ir kitais būdais, tame tarpe pinigais.

Ačiū Jums, kad domitės, ir tikimės, kad sudalyvausite akcijos metu lapkričio 28-29 prekybos centruose.

PS – aš pvz jau žinau, kad šiemet pirksiu ir dovanosiu tuno konservų :)

Taigi, augant ekonomikai šiek tiek mažėjo ir skurdo – “pernai 19,1 proc. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos (645 tūkst. žmonių). Palyginti su 2006 m., gyvenančių skurdžiai sumažėjo 0,9 proc. punkto”.

Kaip ir anksčiau, skursta labiausiai seneliai, vienišos mamos su vaikais ri daugiavaikai. Oficialu – “skurdo rizikos riba buvo 566 litai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 1188 litai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.” Taip kad nesunku įsivaizduoti, kaip atrodo statistinis remtinas žmogus ar šeima.
Dažniausiai rizikuoja atsidurti skurde vieni gyvenantys asmenys (49,5%) taip pat vieni gyvenantys asmenys su vaikas (41,5%) ir šeimos su 3 ar daugiau vaikų (38,2%).

Senelių gyvenimas ir toliau blogėja (o po to stebimės, kad auga balsuojančių už populistus) – “vienų gyvenančių asmenų rizika atsidurti skurde, palyginti su 2006 m., padidėjo 11,5% (NB!). Ypač išaugo vienų gyvenančių 65 metų ar vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis. Vidutinės senatvės pensijos ir našlių pensijos suma 2006 m. buvo mažesnė už skurdo rizikos ribą, tai reiškia, kad vieni gyvenantys pensininkai, gaunantys vidutinę ar mažesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsidūrė skurdo rizikos grupėje. Iš dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8 procentai, bedarbių – net 56,5 procento, senatvės pensininkų – 29,8 procento. Nedarbas yra dažniausia skurdo priežastis”. Gerai tik tiek, kad nedarbas santykinai žemas.

Daug diskutuojama apie socialinės paramos efektyvumą – pasirodo, kad “skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažėjimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis padidėtų iki 25,5%. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su trimis ir daugiau vaikų skurdo rizikos lygiui: šioje grupėje atėmus socialines išmokas skurdo rizikos lygis padidėtų nuo 38,2% iki 51,3%.” Panašiai galime paraleles išvesti ir galvodami apie paramos maistu svarbą bei efektyvumą.

Pirmiausiai, Maisto bankui galima aukoti maisto produktus visus metus. Maisto banko akcija yra organizuojama tam, kad apie galimybę padėti skurstantiems sužinotų kuo daugiau žmonių. Žinoma, akcijos metu surenkamas maistas sudaro didelę dalį maisto, kurį per metus mes išdaliname vargstantiems. Vis dėlto, noriu pabrėžti, kad jei norite paaukoti maisto, bet kurią dieną galite mums paskambinti – mielai paimsime. Jei maisto kiekis didesnis – mes patys atvažiuosime jo paimti. Taigi, pasidalinti galite visus metus ir nesvarbu, kokioje parduotuvėje Jūs maistą pirkote.

Antra – rengiant Maisto banko akciją, prekybos centrai padengia leidybos ir kitas akcijos viešinimo išlaidas. Bendradarbiavimas su jais yra malonus, paprastas ir – svarbiausia – visapusiškai naudingas.

Ir galiausiai – būtina žinoti, kad prekybos centrai remia Maisto banką maistu ištisus metus. Net ir ne akcijos metu, mes nemokamai gauname maisto produktų iš didžiųjų prekybos tinklų. Ačiū jiems už tai. Žinoma, padėti remtiniems seneliams, ligoniams, gausioms šeimoms maistu galime tik kooperuodami gamintojų, prekybininkų ir visų geros širdies žmonių pastangas.