Maisto bankas

“Maisto bankui” ir man pačiai teko didelė garbė – tapau 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų Gerumo ambasadore :) Gerumo ambasadoriaus ženklus teikė pati JE prezidentė Dalia Grybauskaitė. Renginys buvo iškilmingas, buvo žinoma, kad man reikės tart žodį, tad teko pasiruošti ir perskaityti kalbą. Skaitydama jaudinausi ir nuogastavau - ar ne per ilgai kalbu, ar ne per emocingai? - tačiau auditorijos entuziastingi aplodismentai bylojo, kad žmonėms patiko. Na bet spręskite patys:

Kalba, sakyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos organizuotame Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metų renginyje

Gerbiamieji!

Turbūt planuojant švęsti 2010-sius – Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metus – mažai kas tikėjosi, kad šventę švęsti gausime pačiame ekonominio ir socialinio sunkmečio įkarštyje.

Trys šimtai tūkstančių bedarbių. Mažėjančios šeimų pajamos, ir išblėsusios geresnės ateities viltys. Emigracija ir augančios kainos. Nepasitenkinimas ir nepasitikėjimas.

Tūlas sakytų – tai šalin tą šventinę retoriką! Juk dabar metas ne fanfaroms ar kalboms iš aukštų tribūnų – dabar metas atsiraitojus rankoves dirbti dieną naktį, kad skurdas ir socialinė atskirtis lengvas neužimtų ilgus metus atkovotų teritorijų. Pusę metų be darbo prabuvęs žmogus rizikuoja tapti ilgalaikiu bedarbiu, girtuokliu ar emigrantu. O tai – neuždirbti pinigai jam ir jo šeimai, nesumokėti mokesčiai, augantis socialinių pašalpų poreikis. Ne sykį pernai ir šiemet girdėjome savų ir užjūrio ekspertų įspėjimus ir niūrias prognozes.

Krizės akivaizdoje valstybė, savivaldybės visuomet apkarpo socialines išlaidas. Mažiau paramos savo ilgamečiams partneriams kovoje su skurdu – nevyriausybinėms organizacijoms – šios kovos nepalengvina.

Tačiau nevyriausybinės organizacijos yra užgrūdintos, jų natūrali būsena – lėšų, išteklių, palaikymo trūkumas. Ir geriausiais laikais tenka sunkiai dirbti, kad pelnytum teisę valstybei teikti paslaugas, kad gautum dalinį finansavimą.

„Maisto bankas“ ir, tikiu, daugelis nevyriausybinių organizacijų 2010-sius Europos kovos su skurdu metus pasitiko pasiraitojusios rankoves, sugniaužusios kumščius ir pasirengusios pulti atslinkusiai krizei į atlapus. Dirbti daugiau, padėti daugiau žmonių – turint mažiau išteklių – didelis iššūkis.

Ir labai džiugu, kad šis visuomenininkų pasiryžimas, ši užgrūdinta valia karuose su skurdu leido pasiekti gerokai didesnių rezultatų, nei kas galėtų tikėtis.

Pamenate, premjeras Andrius Kubilius dėkojo Lietuvos žmonėms už kantrybę ir santūrumą krizės akivaizdoje? Penktadalis Lietuvoje skursta, bet prisimena, kad netolimoje praeityje yra buvę gerokai sunkiau – ir giliai tiki šviesesne, sotesne ateitim.

Lietuvos žmonėms norėčiau padėkoti ir už sunkmečiu jų rodomą solidarumą, atjautą, ištiestą pagalbos ranką sunkiau besiverčiančiam.

2010 metus pasitikome surinkdami kaip niekad daug paramos – „Maisto bankas“ džiaugėsi žmonių ir įmonių aukojamais maisto produktais; kitos nevyriausybinės organizacijos surinko iki tol neregėtas sumas televizinių projektų metu. Sulaukėme būrio naujų savanorių. It grybai po lietaus dygsta vis naujos filantropinės iniciatyvos. Tai rodo, kad Lietuvoje daug gerą širdį turinčių žmonių, kurie patys sunkmečio prispausti nelieka abejingi skurdžiau gyvenančių bendruomenės narių problemoms.

Atskiro padėkos žodžio vertas ir Lietuvos verslas. Pripažinkim – mes nevyriausybininkai kitąsyk turim madą riesti nosį prieš pelno siekiančias savanaudiškas įmones. Tik mes esą dirbam iš dūšios, iš altruizmo – o mat verslininkai mus prisimena kai prireikia pasireklamuoti ar siekiant mokesčių lengvatų.

Turiu pasakyti, kad Lietuvoje veikiančios verlso įmonės kaip niekada jautriai ir supratingai reaguoja į prašymus padėti. „Maisto bankas“ didžiuojasi ir yra nuoširdžiai dėkingas dideliam būriui verslo rėmėjų ir partnerių, kurie sunkiais metais įneša savo indėlį pamaitinant nepasiturinčiuosius.

Taigi – kova su skurdu ir socialine atskirtimi iš tiesų yra visuotinė – be visuomenės, be verslo įmonių pagalbos nevyriausybinės organizacijos negalėtų stabdyti socialinių negandų tvano.

Žinoma, į šią kovą deramai turi įsitraukti ir valdžia. Kaip niekada jautriai visuomenė reaguoja į kovą kalbomis, pažadais ar popieriais. Iš valdžios vyrų ir moterų šiandien tikimasi greitų ir energingų veiksmų bei išmintingų sprendimų. Sumažinkime biurokratinius apribojimus ir popierizmo kliūtis, mainais išlaisvinkime visuomenės kūrybinę galią!

Suteikime realią pagalbą tiems, kurie dėl krizės prarado darbą ir pajamas – pamaitinkime, pasirūpinkime atžalomis, kol tėvai dirba ar ieško darbo, sumažinkime mokesčių naštą! Metus kitus gali palaukti statomi stadionai, kurortai ir fejerverkai. 

Investicijos į žmones būtinai atsipirks – neišsilakščiusi, neprasigėrusi ar neperpykusi, krizę įveikusi Lietuva dėkinga su nauja energija kibs į gerbūvio kūrimą – savo, savo vaikų ir anūkų – jūsų ir visų mūsų valstybę, kurioje visiems gyventi gera!

Tad kviečiu Jus šiais ypatingais metais visus ir kievieną savo baruose paplušėti su dvigubu įkarščiu – kad galėtumėme papasakoti ateities kartoms – kaip mes kartu Lietuvoje įveikėme skurdą!

Ačiū, ir linkiu visiems sėkmės!  

***

Tiesa, man pasirodė, kad renginio pradžioje įžanginiame žodyje kalbėsusi JE Prezidentė D.Grybauskaitė išreiškė abejonę, ar mūsuose skurdas ir atskirtis yra tikri, nesantykiniai - o štai vėliau apdovanojimus teikiant Prezidentė  kalbėjo daug jausmingiau, akcentuodama žmogiškas pastangas padėti konrečiose, žmogiškose situacijose. Nekuklu būtų manyti, kad “Maisto banko” pozicija padėjo jautriau nušviesti skurdo situaciją – bet jei mūsų dalyvavimas Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metuose leis pro skurdo statistikos skaičius įžvelgti konkrečius žmonių likimus ir padėti konkrečiose situacijose – būsiu labai laiminga :)

Žymės: 2010 Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metai, D.Grybauskaitė, Gerumo ambasadoriai, Skurdas, Socialinė politika